Naujienos
SXC nuotr.
Kalbos, jog visuomenės pasitikėjimą Temidės tarnais galėtų atstatyti prisiekusiųjų teismas ar tarėjų institutas, greičiausiai ir liks tik kalbomis. Bandymas reformuoti suplėkusią lietuviškos teisėtvarkos sistemą įtraukiant visuomenės atstovus į teisingumo vykdymą, šiandien mūsų valstybei būtų tiesiog nepakeliama našta.
Taip dienraščiui teigė ir šios idėjos šalininkai, ir priešininkai. Dviprasmišką požiūrį apie prisiekusiųjų teismo būtinybę Lietuvoje turi ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nors šiam žingsniui ji pritaria, tačiau nemato galimybių "žodį paversti kūnu".
Suvešėjęs abejingumas
Nepriklausomybės akto signataras, advokatas Kazimieras Motieka įsitikinęs, kad tarėjų įtraukimas į teisingumo vykdymą šiuo metu būtų labai komplikuotas. K. Motieka mano, jog tokia pertvarka dar labiau užvilkintų teismų procesus.
"Mes neturime ir tradicijų - tai dar viena priežastis abejoti. Tarėjai - dirbantys žmonės, todėl teismų darbo ant savo pečių neužsikrautų. Juk jie tik ateitų į posėdžius. Aš esu už tokius prisiekusiuosius, kurie turi teisinį išsilavinimą ir sutinka būti tarėjais bei yra iniciatyvūs, išsilavinę žmonės. Štai tokie žmonės mūsų teisinei sistemai praverstų. Visuomenė būtų arčiau teismų, nes dabar atotrūkis yra milžiniškas", - savo požiūrį dėstė K. Motieka.
Anot jo, Lietuvos teisėtvarkoje įsivyravo "baisus abuojumas" darbui, savo profesijai ir atsakomybei prieš piliečius.
"Sako, esą štai prokuratūra išaiškino. Melas, išaiškina operatyviniai pareigūnai, kurių darbo krūviai nežmoniški, o galimybės - varganos. Prokuratūra tik apiformina, žiūri, kad įstatymų būtų laikomasi. Užsisėdi teisingumo vykdytojai vienoje vietoje, vienas kito nekritikuoja ir turime tokį rezultatą. Žmonės pametė tikėjimą teismais. Žinot, kaip ši sistema dabar veikia? Pavyzdžiui, nagrinėjama sudėtinga byla, teisėjas pažiūrėjo į viską paviršutiniškai, nes laukia dar krūva bylų. Jis galvoja, "parašysiu sprendimą, jei bus kas neteisingai, aukštesnis teismas pataisys". Aukštesnis teismas žiūri į gautą sprendimą ir palieka jį galioti - taip patogiau. Rezultatas - tiesa taip ir lieka kaboti ore", - pasakojo K. Motieka.
Jis baisisi dar ir tuo, jog teismų nutartys, sprendimai yra rašomi "siaubinga kalba", kuri net teisinį išsilavinimą turintiems specialistams - kietas riešutėlis. Sprendimai dabar rašomi taip, kad juos tenka skaityti po keliolika kartų, kol pavyksta surasti pačią esmę.Advokatas tokias teismų išvadas vadina "bendrų frazių kratiniais".
K. Motieka mato vienintelę galimybę sugrąžinti teisybę į teismus. Jo žodžiais, Seimas privalo išspręsti klausimą, kaip organizuoti Generalinės prokuratūros darbo kontrolę, nes dabar ši institucija veikia nekontroliuojama. Teismams papildoma kontrolė taip pat būtina. Tą, K. Motiekos nuomone, puikiai galėtų atlikti Teisingumo ministerija.
Tik nurodė siekiamybę
Naujasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius, Seimui dar prisistatydamas kaip kandidatas į šį postą, ragino ryžtis tiesioginiam visuomenės įtraukimui į teisingumo vykdymą ir įteisinti tarėjų institutą. Deja, kaip paaiškėjo vėliau, šis raginimas tebuvo garsiai ištartas pasvarstymas. G. Kryževičius "Vakarų ekspresui" prisipažino, jog tarėjų institutas vargu ar pasiekiamas krizės kamuojamai šaliai. 2 psl. >
a 2009-11-12 23:30
Jei truksta pinigų, galima paleisti seimą jis niekam nereikalingas
a 2009-11-12 23:29
Teisingumas, kad ir kiek kainuotų yra svarbiausia
a 2009-11-12 23:28
Per brangu jam matai. Tai teisėjai yra per brangūs
a 2009-11-12 23:28
Labai jau įtartinas šitas naujasis tipas