Naujienos
AFP/Scanpix nuotr.
Ponai! Jūs kvailiai! Lygiai nuo tos akimirkos, kai, sužinoję apie TSRS žlugimą, džiugiai ėmėte ploti katučių. „Sovietų lokys nudvėsė!“ – jausmai perpildė jus ir spaudą. O lokys, pavargęs visą miško bendruomenę įkalbinėti laikytis krūvoje ( būryje visada geriau ), nusispjovė, paleido visus į laukus plačiuosius, o pats pasiliko prie savo gero. Dar negana, kai ką aprūpino savo nuo seno laikytomis teritorijomis, kai ką atsargomis, ir visas skolas nurašė, išsiskirkim, tyliai, geruoju. Tik kuoką sau pasiliko. Kadangi likusieji paliegę buvo, - jos niekas ir pakelti negalėtų.
Kaip mes tada žiūrėjome į Vakarus! Kaip mes tikėjomės! Ne išmaldos, supratimo! Mes buvome mirtinai pavargę nuo pilkumos, vienodumo ir bukagalviškumo. Mums norėjosi pasaulio spalvų, juk jis toks puikus. Ir kiek jame vietų, kuriose mes nė karto nebuvome!
Taip, visą sielą atvėrėme! Niekada iki to, ir niekada po to jūs nebūtumėte turėję geresnio draugo, negu mūsų Rusija, jei būtumėte su mumis elgęsi gerai, sukūrę tikrai pasitikėjimo vertus ir lygiateisius santykius!
Jūs ciniškai ir niekšingai išdavėte mūsų viltis! Jūsų verslo planas pasirodė besąs visiškas mėšlas, be kita ko, kaip ir dar daug kas!
Tada jūs mums buvote dar ne draugai, bet jau ir ne priešai. Dabar – jau ne draugai ir kolei kas ne priešai! Vietoje to, kad švelniai ir be savimyliškos viršenybės įsileistumėte Rusiją į visus pasaulio institutus, be pasišlykštėjimo integruotumėte mūsų ekonomiką į pasaulinę, jūs, ponai, laikėte geru tonu kur tik galima spirti į mus, pasijuokti iš mūsų, pažeminti.
Idiotai! Jūs nesimokėte istorijos? Rusai ( aš turiu omeny visus, kas rusas savo siela, o ne krauju. Man nusispjauti į mūsų tautybes. Aš ir pats, kaip įtariu, nesu grynakraujis ) gali daug ką suprasti ir daug ką atleisti. Bet tik ne paniekinantį pažeminimą.
Jūs prispjaudėte ant susitarimo apie NATO nepriartinimą prie mūsų sienų ( tegul ir žodinį ). Argi susitarimas ne brangesnis už pinigus? Visa savo veikla jūs nuolankiai demonstravote mūsų antrarūšiškumą, netikėliškumą, neturtą ir senoviškumą. Antraip kodėl gi kandidatė Hilari staiga „pamiršo“ dabartinio Rusijos prezidento pavardę? Šalies, kuri akmens ant akmens nepaliks, neduok Dieve! Na, ar ne kvailė? Ir visi paaiškinimai apie renkamąjį prezidentą ir viduje sakomas kalbas čia netinka. Kaip sakoma: „Kalbelės rikiuotėje!“ Prisimins, išmoks! Net nuo dantų atšoks! O gal jau išmoko?
Rusijoje viskas daug griežčiau. Maža pustonių. Arba tu – arba tave. Arba mes – arba mus. Argi galiu pamiršti, kad abu mano seneliai negrįžo namo? „Dingo be žinios“ ir „Krito narsiųjų mirtimi“ – taip apie juos parašyta. Argi aš galiu pamiršti, kad nuo bado ir išsekimo mano tėvas, tada dar mažametis berniukas, vos nemirė, krečiamas karštinės, beveik metus. Kaip jis savo pirmus žodžius rašė ne mokykliniame sąsiuvinyje, o ikikarinių laikraščių suklijuotose paraštėse. Pamiršti mano šeimos istoriją? Špygą! O kiek mūsų nepamiršusių, jūs lengvai suskaičiuosite pagal Georgijaus juosteles ant automobilių gegužę. Ir, atrodo, vienintelis trūkumas ir bus šitų juostelių trūkumas. 2 psl. >
is tiesu geda balsui 2009-11-13 00:40
kazkuriuo metu balsas tapo daug idomesnis ir originalesnis uz kitus portalus, taciau pastaruoju...
Mauras 2009-11-13 00:14
tai bent didžiarusiško šovinizmo prapliūpa. Nesuprantu, kam tokius vėmalus perrašinėti....
to Pinkis 2009-11-12 23:59
Jokios rusų hegemonijos K.Grinius nepranašauja. Jis tik - priskirkime jam autorystę - sako,kad...
to Žygeivis 2009-11-12 23:53
O manai,kad pats jau esi labai grynakraujis? Dabar jau mokslas nustato pagal tėvą kilmės...