Naujienos
Po susidūrimo su briedžiu žuvus dukteriai, panevėžietė odontologė Vida Vlada Barauskienė per teismą siekia, kad Aplinkos ministerija imtųsi reguliuoti šių gyvūnų skaičių. Tačiau moteris nereikalauja atlyginti moralinės žalos dėl studentės dukters netekties.
„Nenoriu pinigų iš valstybės, tik saugumo ir tvarkos. Konstitucijoje pažymėta, kad žmogaus gyvybė svarbiau už bet kokią ūkinę veiklą. Aš nenoriu išnaikinti briedžių. Bet tegul juos veisia po Aplinkos ministerijos langais, jei kitaip nesugebama užtikrinti žmonių saugumo“, – teigė V.V.Barauskienė.
Vilniaus apygardos teisme privataus kaltinimo tvarka nagrinėjama odontologės byla siekia apie 360 puslapių, tačiau atsakovas joje – vis dar neaiškus.
V.V.Barauskienės dukra Kristina, M.Romerio universiteto pirmakursė, prieš porą metų žuvo iš sostinės grįždama namo į Panevėžį. Merginos vairuojamą automobilį magistralės Vilnius–Panevėžys 60-ajame kilometre Širvintų rajone nutrenkė į kelią išbėgęs pusę tonos sveriantis briedis. Galvos traumą patyrusi devyniolikmetė mirė iš karto. Pasak V.V.Barauskienės, dukra važiavo ne didesniu nei 75 kilometrų per valandą greičiu.
Padaugėjo atitvarų
Po šeimą ištikusios tragedijos teismų slenksčius pradėjusi minti V.V.Barauskienė teigia įsitikinusi, kad institucijos, turinčios prisiimti atsakomybę už saugumą keliuose, gyvuoja tarsi atskiros ir nesusikalbančios valstybės.
„Žmogus žuvo, o atsakingų nėra – policija dirba sau, Aplinkos ministerija – sau, kelininkai – irgi sau“, – pažymėjo odontologė.
Dukters netekusiai moteriai nepavyko išsiaiškinti, kuri tarnyba kalta dėl vairuotojams kelią pastojančių laukinių žvėrių. Tačiau panevėžietė mano laimėjusi bent vieną kovos etapą. Po K.Barauskytės tragiškos žūties magistralės Vilnius–Panevėžys nelaimės vietoje pastatyti kelią nuo laukinių žvėrių turintys apsaugoti atitvarai. Jų įrengti planuojama ir artimiausiu laiku. Atitvarai turėtų saugoti 81 km magistralės ruožą.
„Gal aš iš tiesų kovoju su vėjo malūnais, bet šį tą pasiekiau, bent jau paspartinau procesą, ir prie kelių pastatyta daugiau atitvarų“, – mano be advokatų pagalbos, pasikliaudama tik savo jėgomis už vairuotojų saugumą kovojanti V.V.Barauskienė.
Valstybinėms institucijoms panevėžietė yra pateikusi ne vieną siūlymą, kaip vairuotojus apsaugoti nuo tokių nelaimių, kokia ištiko jos dukterį. Moteris ragino pradėti į automobilius montuoti specialius švilpukus, kurių garsas atbaidytų į kelią išbėgančius žvėris, siūlė į vairuotojų rengimo programą įtraukti paskaitas apie laukinių žvėrių elgesio ypatumus, akcentuoti jų aktyviausią laikotarpį.
Tvoros nesustabdo
Magistralinius krašto kelius prižiūrinčios įmonės „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Mindaugas Rimkevičius pripažįsta, kad įrengiami atitvarai briedžiams – menka kliūtis.
„Jaunas gyvūnas dviejų metrų tvoros gali ir neperšokti, bet subrendusiam briedžiui tokią įveikti nėra sudėtinga. Yra buvę atvejų, kai suaugę briedžiai peršokdavo prie kelių įrengtas tvoras. Kalti ir patys žmonės. Kai prasideda miško gėrybių metas, dažnai randame atitvarų vartus neuždarytus ar net pačias tvoras sugadintas“, – teigė M.Rimkevičius. 2 psl. >
poka 2009-11-18 01:20
nesitiki kad ką būtu galima laimėti