Naujienos
Monte Faro (Scanpix)
Šis ruduo Ispanijos Galisijos regiono gyventojams kitoks nei įprastai. Tikėtasi, kad nuo rugsėjo prasidės lietingas sezonas, itin būdingas šiam regionui. Vis dėlto kaitra vietinius džiugino iki pat rudens vidurio.
Ir dabar dar Galisijos gyventojai nejaučia, kad ispaniška žiema mintų ant kulnų. Jie juokaudami sako: „Globalinis atšilimas mums tik į naudą. Šiuo metu jau turėtume vilkėti lietpalčius ir slėptis nuo lietaus, tačiau radę laisvą minutę skubame degintis ir maudytis į pajūrį.“ Šią progą suskubo išnaudoti Vigo (Pontevedra) miesto turizmo paslaugų teikėjai. Paprastai ekskursijos iš jo į greta esančią Cieso salą trunka nuo birželio vidurio iki rugsėjo, bet šiemet šis terminas pailgintas net keliomis savaitėmis.
Gražiausias pasaulio paplūdimys.
Ciesas - vienas Atlanto vandenyno salynų, esančių Vakarų Ispanijoje, Galisijos regiono Pontevedros provincijoje. Nuo 2002-ųjų liepos jis priklauso Atlanto vandenyno salų draustiniui. Ciesą sudaro kelios mažesnės ir trys didesnės salos: didžiausia, esanti šiaurinėje salyno dalyje - Monteagudo, vidurinė - Montefaro ir pietinė - San Martinjo. Pastaroji nuo kitų dviejų atsiskyrusi, tad patekti į ją galima tik asmenine jachta ar kateriu. Ekskursijos į šią salą nerengiamos. Šiaurinė ir vidurinė salos sujungtos, anot britų dienraščio „The Guardian“, gražiausiu pasaulyje paplūdimiu Rodu. Tačiau minant Rodo smėlį kyla abejonė, ar ši vieta tikrai verta tokio išaukštinimo: aplinkui nematyti ko nors įspūdingo, kas atimtų žadą. Vis dėlto tenka pripažinti, kad žavesio paplūdimiui suteikia galimybė pamatyti abi puses: už kelių kilometrų esantį Vigą bei atvirą Atlanto vandenyną.
Tiek galisų, tiek užsieniečių pamėgtą Cieso salyną sezono metu aplankyti galima savaitgaliais. Turistai gali ten praleisti visą dieną arba pasilikti nakvoti stovyklavietėje. Tačiau egzistuoja viena taisyklė: svečias negali būti ilgiau nei 15 dienų.
Sala - lyg observatorija
Salyne turistai ne tik mėgaujasi saulės bei vandenyno teikiamais malonumais. Jie taip pat turi galimybę apeiti abi salas, susipažinti su jų augalija bei gyvūnija, kopti į 111 metrų aukščio Principo kalną. Nuo jo atsiveria Atlanto vandenyno panorama, o žvelgiant į apačią matyti į kalną besidaužančios bangos. Maršruto ilgis - 3 kilometrai.
Ilgai neužsibuvus viršūnėje pravartu aplankyti kiek tolėliau ir aukščiau esantį švyturį Monte Faro. „Įsitaisęs“ 175 metrų aukštyje jis atveria ne tik fantastišką vaizdą į vandenyną, bet ir į fiordus, kurių Cieso salyne išties nemažai. Kopimas į Monte Faro - vienas populiariausių maršrutų tarp salos lankytojų. Švyturio link nutiestas pėsčiųjų takas palengvina kopimą į kalną vingiuotu keliu. Nors žygis nėra iš lengvųjų, atsivėrusi panorama atperka visas pastangas ir nuovargį. Atstumas nuo turistų informacijos biuro, esančio beveik salyno viduryje, iki viršūnės - 7 kilometrai. Keliaujant palengva, švyturį pasiekti reikia šiek tiek daugiau nei valandos. Informaciniuose lankstinukuose surašyta, kiek apytiksliai trunka maršrutai - taip turistams paprasčiau nepervertinti savo galimybių ir apskaičiuoti laiką, kurį gali praleisti vienoje ar kitoje vietoje. 2 psl. >
seiminija 2009-11-28 21:18
kažkaip jau lyg ir užsinorėjau i tą Cieso salą. Lietuviškai Čieso ?