Naujienos
Dalia Grybauskaitė ir Andersas Foghas Rasmussenas (Reuters/Scanpix nuotr.)
Lietuvoje ar užsienyje kalbėdama apie mūsų šalies saugumą, NATO ir kolektyvinės gynybos patikimumą, prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra raginusi Aljansą parengti Baltijos valstybių gynybos planą (angl. contingency plan). Esą tokius planus NATO turi parengusi Lenkijos, Norvegijos, Turkijos ir Graikijos gynybai, analogiško plano norėtų ir Lietuva. Tačiau neseniai Lietuvoje viešėjęs NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas teigė, kad net ir nesant konkrečių gynybos planų Baltijos valstybės yra ginamos pagal kolektyvinės gynybos principus, aptartus penktajame Vašingtono sutarties straipsnyje.
Kaip yra iš tikrųjų? Ar mums reikia individualaus gynybos plano ir ar jis tikrai padidintų mūsų saugumą?
Visų pirma dėmesį reikėtų atkreipti į NATO gynybos planų kūrimo procesą ir paties plano turinį. Iš tikrųjų smagu būtų žinoti, kad egzistuoja planas, kaip Aljansas reaguotų į grėsmes, susijusias arba nesusijusias su penktuoju Vašingtono sutarties straipsniu. Praktinė tokio plano nauda būtų ta, kad rengdamas keliais agresijos prieš šalį ar regioną scenarijais grįstą gynybos planą Aljansas turėtų detaliai išnagrinėti aktualiausias grėsmes, sutarti dėl potencialiai efektyviausių veiksmų šioms grėsmėms neutralizuoti. Aljanso narės turėtų susitarti, kokius pajėgumus jos skirs tos šalies ar regiono gynybai, kaip koordinuos savo veiksmus galimo atsako į agresiją atveju. Jei dėl viso to sutartų – atsirastų konkrečios šalies gynybos planas.
Kita vertus, keturių Aljanso valstybių gynimo planai kurti dar šaltojo karo metais. Jie gali ir neatitikti dabarties realijų, todėl negalima sakyti, kad šios keturios valstybės yra saugesnės nei kitos NATO šalys. Be to, ir naujasis planas liktų bevertis, jei jo nelydėtų kiti operaciniai ir taktiniai gynybos planai, pratybos, vadinasi – ir finansiniai įsipareigojimai, reikalingos ginkluotės įsigijimas, nuolatiniai personalo mokymai ir pan. Kitaip tariant, kad mūsų reikalaujamas Baltijos šalių gynybos planas nebūtų „popierinis“, NATO ir šalys narės turės parodyti politinę valią rengdamos ir įgyvendindamos tiek šį, tiek jį detalizuojančius planus. Žinant grėsmių mūsų regione pobūdį ir geopolitinę situaciją, bus ypač sunku pasiekti, kad tokia politinė valia atsirastų. Juk parengus tokį dokumentą tektų organizuoti didelio masto ir prieš konkrečias grėsmes nukreiptas pratybas – panašias į tas, kurios visai neseniai vyko Lietuvos pašonėje („Zapad 2009“). Yra pagrindo manyti, kad, skirtingai nei Kremlius, Vakarų šalys demonstruoti savo karinės galios nesiverš.
Ir vis dėlto tai nereiškia, kad šalies prezidentė, siekdama Lietuvai tvirtesnių kolektyvinės gynybos garantijų, klysta. Panašios nuomonės laikėsi ir daugelis spalio pabaigoje Rygos konferencijoje dalyvavusių politikų, diplomatų, akademinių sluoksnių atstovų (konferencijoje, be visų trijų Baltijos šalių prezidentų, dalyvavo ir Latvijos premjeras, užsienio reikalų ir gynybos ministrai, Estijos, Lietuvos, Ispanijos ir Liuksemburgo užsienio reikalų ministrai, Europos bei nacionalinių parlamentų nariai, aukšto lygio ES ir NATO pareigūnai, „smegenų centrų“ analitikai). Pavyzdžiui, Latvijos prezidentas Valdis Zatleras konferencijoje sakė, kad NATO valstybės privalo pasitikėti Aljansu, tačiau ir Aljansas savo veiksmais turi stiprinti šį pasitikėjimą. Kitaip tariant, tarptautinėse NATO operacijose dalyvaujančioms valstybėms negali kilti abejonių, ar jos pačios bus ginamos agresijos atveju. 2 psl. >
Juodvarnio Šešėlis 2009-11-20 05:35
> Buras2009-11-18 08:51:20net Tbilisio nedrįso bombarduoti. Iskanderai į ES šalies sotinę...
Buras 2009-11-18 08:51
"Pentagonas plana paruose".Bet-NAto generolas Siauliu sliurei reze i akis Lietuvos apginti...
Juodvarnio Šešėlis 2009-11-18 00:14
atkreipkite dėmesį, suomiai stengiasi palaikyti gerus santykius ir nusileido ekonominiam...
Juodvarnio Šešėlis 2009-11-17 23:37
bent šįkart jau estai nepavestų suomių, kaip anuomet, kai tarėsi ir net konkrečiai...