Dainų šventė ELTA nuotr.
Nuo šių mokslo metų vaiko muzikinis ugdymas Gargždų muzikos mokykloje rajono Savivaldybės tarybos sprendimu kainuoja 40 litų per mėnesį, 7 litais brangiau nei pernai.
Nuo mokesčio atleidžiami tėvai, kai pajamos vienam šeimos nariui neviršija 700 litų. Tokių prašymų sulaukta dėl 140 moksleivių, tarp jų 12 neįgaliųjų, t. y. 24 proc. visų mokinių. Muzikos mokymo priemonės, instrumentai, kelionės į konkursus ir festivalius perkamos už dalį įmokų už mokslą ir surinktus 2 proc. pajamų mokesčio.
Moka nevienodai
Mokestis Gargždų muzikos mokykloje yra vienas mažesnių šalyje. Panevėžio muzikos mokykloje mokestis svyruoja nuo 45 iki 70 litų. Praėjusiais metais mokestis visiems buvo vienodas – 35 litai. Šioje mokykloje nuo mokesčių atleidžiami tarptautinių konkursų laureatai, neįgalieji, vaikai iš nepasiturinčių šeimų, gaunančių socialinę pašalpą.
Lankantieji Klaipėdos Juozo Karoso, Vilniaus „Ąžuoliuko“ ir Telšių muzikos mokyklas bei Vilniaus chorinio dainavimo mokyklą „Liepaitės“ moka po 50 litų. Jeigu „Liepaitėse“ dainuoja du ar daugiau tos pačios šeimos vaikų, mokesčius visiems tos šeimos vaikams sumažina 50 proc.
Marijampolės muzikos mokykla mokestį iki 45 litų pakėlė dar 2006 m., kai Lietuvoje vidurkis buvo 26 litai. Šioje mokykloje remtinų vaikų ir neįgaliųjų mokestis sumažintas 50 proc.
Rietavo meno mokykloje, Skuodo ir Šilalės muzikos mokyklose mokestis – 35 litai. Rietaviškiai mokestį šiemet pakėlė 10 litų, 10 proc. socialiai remtinų ir laureatų mokykla atleido nuo mokesčių visiškai arba sumažino 50 proc. Tokį pat procentą nuo mokesčių atleido ir skuodiškiai.
Mažeikiškiai už mokslą muzikos mokykloje moka dar mažiau – 26 litus, o anykštėnai – 25 litus.
Ne socialinė įstaiga
Mažiausiai nuo 22,5 lito iki 27,5 lito iš kalbintų muzikos mokyklų moka Varėnos muzikos mokyklos mažųjų muzikantų tėveliai. Mokyklos direktorė Nijolė Pavasarienė „Bangai“ sakė, jog ruošia projektą ir prašys rajono valdžios mokestį pakelti iki 30 litų.
Kretingos meno mokykloje mokestis diferencijuotas nuo 39 iki 52 litų. Daugiausia moka populiariausių specialybių - fortepijono ir saksofono - moksleiviai bei lankantieji dailės ugdymo programas. Prie mokyklos veikia mokyklos rėmimo fondas. Šią visuomeninę organizaciją valdo tėvai. Mokinių tėvai per mėnesį į šį fondą papildomai moka nuo 5 litų.
Mokyklos direktorius Bernardas Anužis „Bangai“ sakė, kad teiks siūlymą Tarybai, kad būtų panaikintos socialinės lengvatos: „Meno mokykla nėra socialinės paramos centras ar socialiai remtinų vaikų rėmėja. Per pusmetį netekome 8500 litų, šios sumos mums niekas nekompensuoja. Vaiko mokymas per metus kainuoja apie 2400 litų, tėvai sumoka tik apie 20 proc. šios sumos. Tegu nemokamai mokosi vaikai iš socialinės rizikos šeimų, jie ir taip nuskriausti. Tačiau ar reikia, pavyzdžiui, atleisti nuo mokesčių neblogai gyvenančius tėvus tik todėl, kad mokyklą lanko dvi atžalos?“
Mokymu patenkinti
Gargždų vaikų muzikos mokyklos mokinių tėvams, kurių vaikai atleisti nuo mokesčių, šių mokslo metų pradžioje buvo išdalintos anketos. Jos skirtos išsiaiškinti, ar tėvai turi galimybių ir noro kitu būdu (ne 40 Lt mokesčiu) paremti Muzikos mokyklą, kad vaikas gautų kuo kokybiškesnį išsilavinimą, mokytųsi estetiškoje aplinkoje ir galėtų išvykti į įvairius konkursus ir koncertus.
Į klausimus atsakė 82 tėvai, iš jų 62 prašymą atleisti nuo mokesčio rašė dėl vieno vaiko, 20 – dėl dviejų. Pirmą kartą prašė atleisti nuo mokesčio 54 tėvai (66 proc.), antrą – 9 (11 proc.), trečią – 6 (8 proc.).
Į klausimą, ar yra patenkinti vaiko muzikiniu lavinimu, 98 proc. (80 tėvų) atsakė „taip“, 2 proc. (2 tėvai) – „iš dalies“. 99 proc. pasiūlymų, kaip tobulinti mokyklos veiklą neturi, 1 tėvas išreiškė pageidavimą: „Vaikams kaip paskatinimo reikėtų ekskursijų, stovyklų, išvykų, koncertų-pasirodymų.“
Nesistengia paremti
Teise skirti labdarai ar paramai 2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio gali pasinaudoti nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Tokią paramą turi teisę gauti ir muzikos mokyklos. Iš atsakymų anketose paaiškėjo, kad tik 15 atleistų nuo mokesčių tėvų (18 proc.) perveda 2 proc. pajamų mokesčio Muzikos mokyklai. Net 73 proc. tėvų 2 proc. neperveda, o septyni tėvai (9 proc.) nurodė, kad galėtų pervesti.
Domino požiūris, ar priimtinas tėvams būtų pasiūlymas ne finansiškai, o konkrečiais darbais prisidėti prie mokykloje organizuojamų akcijų, pavyzdžiui, talkų, remonto darbų, koncerto organizavimo ir pan. Idėja padėti mokyklai, jei ne pinigais, tai darbu, nepriimtina 32 tėvams (39 proc.), 47 tėvams (57 proc.) – priimtina, 3 (4 proc.) į šį klausimą neatsakė. 32 tėvai (39 proc.) nurodė, kuo konkrečiai galėtų prisidėti. Mokykla sulaukė pasiūlymo padaryti sveikinimus, padėkas ar reprezentacines mokyklos dovanėles, papuošti salę koncertams, padaryti dekoracijas ar nuvežti į koncertą. Viena mama rašė galinti talkinti kaip siuvėja. Net šeši tėvai galėtų padėti organizuoti koncertus, o 24 neatsisakytų dalyvauti įvairiose talkose ar padėtų daryti remontus.
Simbolinis mokestis
Mokykla, prieš teikdama Tarybai siūlymą atleistiems nuo mokesčių tėvams įvesti bent simbolinį 10 litų mokestį, klausimą pateikė tėvams. 32 tėvai (39 proc.) atsakė, kad šeimai būtų sunku mokėti simbolinį 10 litų mėnesio mokestį už vaiko muzikinį lavinimą. Tačiau net keturiolikai iš jų nepriimtina padėti mokyklai nei darbu, nei pervedant 2 proc. pajamų mokesčio. Vienuolika galėtų prisidėti darbu. 50 tėvų (61 proc.) rastų po 10 Lt. Kalbintas vienos muzikos mokyklos direktorius sakė, kad dabartinį mokestį už mokslą galima būtų prilyginti geresniam alkoholinio gėrimo buteliui, kuriam tėvai dažniausiai pinigų suranda.
Nebeleis paskirti 2 proc.
Seimo valdantiesiems priklausantys liberalsąjūdiečiai siūlo laikinai nebeleisti gyventojams savo nuožiūra paskirstyti 2 proc. pajamų mokesčio, kuris skiriamas labdarai ir paramai.
Jeigu Seimas tokiai Gyventojų pajamų įstatymo pataisai pritartų, jau kitais metais deklaruodami pajamas už 2009 metus, gyventojai nebegalėtų paskirti dalies mokesčio savo nuožiūra.
Paramos gavėjams 2008 metais gyventojai pervedė 58,8 mln. litų.
Didžiausią dalį paramai skirtų lėšų - 20,9 mln. litų (36 proc.) gavo valstybės ir savivaldybių įstaigos, 17,6 mln. litų (30 proc.) - asociacijos, 7,8 mln. litų (13 proc.) - viešosios įstaigos, 4,3 mln. litų (7 proc.) - labdaros ir paramos fondai, o 3 mln. litų (5 proc.) atiteko gyvenamųjų namų, sodininkų bendrijoms.
Premjeras Andrius Kubilius neatmeta galimybės, kad vietoj 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio galėtų likti 1 procentas su labai aiškia nuoroda, kad jį galima naudoti paremiant tik visuomenines organizacijas ar labdaros projektus.
Vida Valaitytė
Facebook
Twitter
nusiųsk el.paštu
Skaityti komentarus 1