Naujienos
Kiekviena ES valstybė ėmėsi savo priemonių paketo, kaip kovoti su krize - pastangų koordinavimas niekam nerūpi. AFP/Scanpix nuotrauka
Pasirodžius pirmiesiems požymiams, kad Europa atsigauna, valstybės imasi kitų priemonių ekonomikos augimui paspartinti. Tačiau, kaip rašo Prancūzijos dienraštis "Le Monde", 27 Europos Sąjungos (ES) narės nesugeba susitarti dėl darnios krizės įveikimo programos, ir lieka susiskaidžiusios kaip prieš metus, kai prasidėjo nuosmukis.
Šį rudenį Europoje madingas posakis "ištrūkti iš krizės". Išskyrus Lenkiją, nė vienai ES šaliai - didelei, mažai, turtingai, vargšei, senai ar naujai - nuosmukio nepavyko išvengti, be to, visos smuko duobėn maždaug tuo pačiu metu. Daugumoje jų vis didėja nedarbas, nepavykus kompleksiškai paskatinti ekonomikos, o jos paskatinimo programos tik dar labiau padidino žemyno biudžeto deficitą. Nušvitus vilties spindulėliui, kad stabilumas grįžta, vyriausybės rengiasi "išeiti iš krizės". Bet kaip?
Pirmiausia, jos ketina laikytis atsargumo: ekonomika gal ir nebesmunka, nes gijimo procesą paskatino laikinos priemonės, pavyzdžiui, kai kurios šalys ėmė labai taupyti. Baimindamiesi naujo smukimo Europos lyderiai abejoja, ar išmintinga atsisakyti ekonomikos šoko terapijos, ir niekas nemano statyti į pavojų nacionalinių interesų, kad palengvintų kitų valstybių padėtį. Požiūris "kiekvienas už save" neišnyks. Jau prieš metus kiekviena valstybė ėmėsi savų ypatingų atsako į finansų krizę priemonių, o pastangų koordinavimui neteikiama daug reikšmės, nors šis klausimas buvo įtrauktas į spalio 29-30 dienomis Briuselyje vykusio viršūnių susitikimo darbotvarkę. Apskritai, kiekviena valstybė skirtingai mąsto, kokių priemonių reikėtų imtis, atsisakyti ar ne skatinimo paketo, kaip pasiekti stabilumo ir panašiai.
"Kiškiai" ir "vėžliai"
Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Ispanija nelinkusios mažinti visuomeninių išlaidų ir nesutinka, kad kitais metais reikėtų atsisakyti skatinimo politikos. Kitos, pavyzdžiui, Vokietija, linkusios tikėti optimistiškesnėmis ekonomikos prognozėmis (2010 metais tikisi 1,2 proc. augimo dėl eksporto atsigavimo) ir planuoja grįžti prie tradicinės ekonominės politikos. Vokietijoje krikščionys demokratai ir liberalai naujojoje centro ir dešiniųjų koalicijoje pasisako už pelno mokesčių mažinimą 2010 metų pradžioje ir pajamų mokesčių mažinimą 2011 metais.
Jungtinėje Karalystėje, kaip rodo spalio rezultatų statistika, nuosmukis tebesitęsia. Šioje valstybėje vyriausybės ūkio politika ir jos įgyvendinimo tvarka priklausys nuo rinkimų, kurie įvyks kitų metų birželį. Likęs valdžioje premjeras Gordonas Brownas ėmėsi skatinti ūkio augimą 30 mlrd. svarų injekcija. Prasidėjus nuosmukiui sumažintas pridėtinės vertės mokestis nuo sausio 1 dienos turėtų būti padidintas - nuo 15 proc. iki 17,5 procento. Be to, G.Brownas neketina stengtis mažinti valstybės išlaidų iki 2011 metų. Tačiau jei į valdžią ateitų konservatoriai, jie nedelsdami to imtųsi. 2009-2010 metais Jungtinės Karalystės biudžeto deficitas turėtų pasiekti 12,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šios šalies konservatorių partija ne vienintelė pasisako už "ašutinės" metodą. Nyderlanų premjero Jano Peterio Balkenende's vadovaujama centristų ir kairiųjų vyriausybė įspėjo mažinsianti išlaidas kaip dar niekada po karo. Griežto taupymo programa numato dvi svarbiausias priemones: iki 2025-ųjų padidinti pensinį amžių iki 67 metų ir sumažinti valstybės išlaidas 20 procentų. Nyderlandų ūkis turėtų smukti 5 proc., o darbingų žmonių, negalinčių rasti darbo, pagausės iki 8 procentų. Pastaraisiais metais šioje šalyje buvo skelbiama, kad visi turi darbą. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.