Gediminas Vagnorius. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.
Vyriausybės išvadose dėl Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos ir Seimo frakcijos “Viena Lietuva” parengtos “Antikrizinės ekonomikos skatinimo programos” iš esmės pritariama daugeliui joje pateiktų mokesčių pertvarkymo ir ekonomikos gaivinimo priemonių. Tačiau Vyriausybės kanclerio vardu paskelbtame programos vertinime, neišvengta politikavimo ir piliečių klaidinimo, kuriuo siekiama pateisinti Vyriausybės klaidas ir neveiklumą, lėmusį šalies ekonominį ir finansinį smukimą.
Mūsų pateikta Antikrizinė programa remiasi Europos Sąjungos valstybėms įprastais ekonomikos skatinimo metodais, kurie, beje, 1998 metais Lietuvai padėjo atlaikyti Rusijos finansų krizę.
Ne mūsų pasiūlytoje Antikrizinėje ekonominėje programoje, bet Premjero darbo grupės išvadose matomi prieštaravimai ir nepagrįsti vertinimai:
1. Vyriausybės vadovas neigia akivaizdų faktą, kad 2009 metų mokesčių ir fiskalinė politika stumia šalį į gilią ekonominę krizę, nors de fakto pati Vyriausybė pripažino, kad “naktinė” mokesčių reforma buvo nesėkminga.
Pripažindama mokestines klaidas Vyriausybė šių metų viduryje panaikino akcizų dyzeliniam kurui padidinimą, o nuo kitų metų vėl grįžta prie ankstesnio 15 procentų pelno mokesčių tarifo, nes iš jo gaunamos biudžeto įplaukos krenta trigubai (prarandama apie 2 mlrd. litų), taip pat atsisakoma nenuolatinių pajamų apmokestinimo sveikatos draudimo mokesčiu. Be to, Nacionalinio susitarimo Protokole ji pažadėjo panaikinti ir pakartotiną PVM tarifo padidinimą, dėl kurio per metus prarandama 3 mlrd. litų.
ES šalių vyriausybėms atsistatydinti paprastai pakanka vieno nesėkmingo mokestinio pakeitimo. Tačiau dabartiniai valdantieji kalba ne apie atsistatydinimą, bet giriasi virtine absurdiškų mokestinių kaitaliojimų, kuriuos patys atšaukia praradę trečdalį iždo įplaukų.
Dėl globalios finansinės krizės Lietuvos ekonomika, kaip ir daugumoje Vidurio Europos valstybių, pateisinamai galėjo susitraukti keletą, bet ne keliasdešimt procentų. Ne ekonomikos “perkaitimas”, kuriuo bandoma dangstytis “vyriausybinėse” išvadose, o ekonomikos dėsnių nepaisymas ir valdančiųjų neveiklumas iždo įplaukas sumažino trečdaliu ir dešimteriopai padidino Vyriausybės skolinimąsi.
2. Vyriausybės vadovas teigia, kad “parengė ir vykdo Ekonomikos skatinimo planą”, tačiau tuoj pat pripažįsta, kad ekonomikos skatinimui nenaudoja biudžetinių lėšų ir apsiriboja tik ES paramos programomis.
Žinoma, ES finansinė parama yra didžiulė, be jos dabartinė Lietuvos Vyriausybė jau šiais metais būtų “bankrutavusi”. Tačiau Lietuvoje iki šiol nepradėta nei viena rimtesnė ekonomikos gaivinimo, eksporto rėmimo ar verslo kreditavimo atnaujinimo programa, kurias turi vykdyti pačios nacionalinės Vyriausybės. Tokios trumpalaikės biudžetinės investicijos į ekonomikos skatinimą nedidina biudžeto deficito, nes jos paprastai su kaupu atsiperka tais pačiais metais.
3. Vyriausybinėse išvadose teigiama, jog 2009 metais biudžeto deficitas esą “buvo sumažintas daugiau nei 8 proc. nuo BVP, lyginant su tuo, koks jis būtų buvęs, jei Vyriausybė nieko nebūtų dariusi”. 2 psl. >
Naujienos






















manau 2009-11-18 14:34
Kazkaip pasaulio ekonomika krito 8-9%, o musu salies 25-27%.Neva labai sparciai kilome, tai todel...
Lietuvis 2009-11-18 12:17
Geras tas kitų metų biudžetas nes tuo vasario mėnesį reiks skolintis (DAR KRISTI -ŽEMYN)
Jonas 2009-11-18 10:23
Kubiliaus vyriausybės neveiksnumas,bukumas ir rambumas Lietuvos ekonomikai sudavė kelis kartus...