Naujienos
Kaimas ELTA nuotr.
Vis daugiau ūkininkų gauna Europos Sąjungos (ES) paramą už žiemą paliekamus neapartus ražienų laukus.
Kraštovaizdžio tvarkymas Lietuvos ūkininkams kasmet tampa vis svarbesnis. Tai rodo paraiškų rinkimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ rezultatai. Ypač populiari veiklos sritis „Ražienų laukai per žiemą“. Pagal ją ūkininkai pateikė daugiau nei 3 300 paraiškų (pernai – 1 883). Kauno rajono ūkininkas Rimantas Vaidotas teigia, kad ši parama padėjo nepatirti nuostolių kritus grūdų supirkimo kainoms.
Programoje dalyvauja antrus metus
Boniškių kaime (Kauno r.) ūkininkaujantis R.Vaidotas jau antrus metus dalyje laukų palieka ražienas per žiemą. Žemdirbiai taip leidžia užbaigti šiltojo periodo ciklą vabzdžiams, išlaikoma natūrali gamtos aplinka. „Laukai gal ir neatrodo tvarkingai, bet toks reikalavimas: laukuose turi likti žolės, ražienos“, – kalbėjo R.Vaidotas.
Parama ūkininkams mokama, jeigu jie laikosi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų, kuriuos sudaro geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) bei valdymo reikalavimai. Taip pat jie turi laikytis KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ įgyvendinimo taisyklėse numatytų įsipareigojimų.
Visų išvardytų reikalavimų turi laikytis ir siekiantys išmokų ar jas gaunantys pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ – taip pat nenaudoti pesticidų, trąšų, kalkinimo priemonių.
Vadovaujantis įgyvendinimo taisyklėmis, ūkininkai po javapjūtės turi sutvarkyti šiaudus – juos surišti į ritinius arba susmulkinti ir paskleisti paviršiuje. Laukuose po javapjūtės negalima purkšti pesticidų ar herbicidų, ražienų negalima tręšti, kalkinti, jose ganyti gyvulių.
Nesuarti laukai – iki pavasario
R.Vaidotas 40 ha užsėja kviečiais, kvietrugiais. Iš jų 10 ha per žiemą palieka ražienas. Pagal paramos taisykles, nupjovus ražienoms palikti tinkamus augalus, laukus reikia laikyti nesuartus iki kitų metų kovo 1 dienos. Ražienų laukas kiekvieną žiemą gali būti paliekamas vis kitoje vietoje, tačiau bendras deklaruotas plotas, kol vykdomi įsipareigojimai, turi išlikti vienodas. R.Vaidoto atveju turi išlikti 40 ha ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plotas. Lengvai kultivuoti paviršių reikia iki rugsėjo 30 dienos, tačiau atlikus kultivavimo darbus, turi aiškiai matytis ražienos.
„Palikęs žiemoti ražienų hektarą, gaunu 500 litų išmokų, – pasakojo R.Vaidotas. – Derlius šiame plote paprastai būna kiek menkesnis, bet ne tiek, kad neapsimokėtų naudotis programa.“ Ūkininkas džiaugėsi, kad šiemet kritus grūdų supirkimo kainoms jam, nors ir sumenko paliktų su ražienomis laukų derlius, vis tiek pavyko išvengti nuostolių. „Už toną kviečių šiemet gavau vos 300 litų, tad būčiau tik atgavęs tai, ką investavau, bet su parama jau gavau ir uždarbio, – skaičiuoja R.Vaidotas. – Todėl nė neabejoju, kad šia parama verta naudotis.“
Padeda konsultavimo taryba 2 psl. >
as 2009-12-30 10:15
Visiška nesamonė pinigai už dyka nieko nedarau ir gaunu pinigus, ne bet kokius, o 500 lt/ha.Ir...