SXC nuotr.
Ryšio operatoriai vis dažniau tampa savo klientams ne paslaugų teikėjais, o ieškovais teisme dėl neapmokėtų sąskaitų. Gyventojų ir verslo skolos telekomunikacijų bendrovėms auga. Kai kurie klientai pamėgo naudotis ryšiu ir už jį nemokėti tol, kol jis išjungiamas, o skolų paprašoma per teismą.
Skelbimų skiltys spaudoje mirga nuo apylinkių teismų pranešimų apie telekomunikacijų bendrovių ieškinius atsakovams fiziniams asmenims. Civilinės bylos ryšio abonentams keliamos dėl susikaupusių įvairaus dydžio skolų už suteiktas paslaugas - nuo 100 iki kelių tūkst. litų. Vidutinė gyventojų skola už ryšio paslaugas šiuo metu siekia 600 litų, o įmonių - jau perkopė 3 tūkst. litų.
Debeto sutartys negelbėja.
Smarkiai sumažėjus daugelio gyventojų ir įmonių turimoms lėšoms, daug kam trūksta valios atsisakyti patogaus ryšio net žinant, kad sumokėti už operatoriaus paslaugas bus sunku ar net neįmanoma.
Nuo skolų liūno apsaugoti tik išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojai - jiems tuščia telefono sąskaita gali užtraukti tik nepatogumus, bet ne teismo bylą.
Tačiau tiems, kurie yra sudarę abonento sutartis su ryšio operatoriais, dažnai nelengva apmokėti pateiktas sąskaitas, nes tiesiog trūksta lėšų.
Ryšio operatoriai neretai nepiktybiškai vėluojantiems atsiskaityti klientams pataria sudaryti tiesioginio debeto sutartis. Turint tokią sutartį tereikia pasirūpinti, kad banko sąskaitoje būtų reikiama pinigų suma, o su banku susitaręs operatorius pinigus už suteiktas paslaugas iš kliento sąskaitos gaus nustatytu laiku.
Tačiau pastaruoju metu operatorių tokios sutartys negelbsti: pinigų klientų sąskaitose jiems dažniausiai tenka ieškoti ne vieną, o kelis kartus, kol randama reikalinga suma. Mat žmonės ištuština savo sąskaitas vos tik į jas įkrinta, pavyzdžiui, atlyginimas arba kokios kitos gaunamos pajamos ar išmokos. Nors žino, kad yra įsipareigoję atsiskaityti už gautas ryšio paslaugas, kai kurie tyčia "tempia laiką" teisindamiesi, jog pinigų neva labiau reikėjo kitiems tikslams.
Taigi klientai nebevykdo debeto sutarčių sąlygų, brenda į skolas. O visas bankines išlaidas už debeto sutarčių aptarnavimą įsipareigojusiems padengti operatoriams, vis didėjant klientų mokumo problemoms, šiuo metu toks atsiskaitymo būdas ir debeto sutarčių sąlygos taip pat tampa nepatrauklūs.
"Swedbank" kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka teigia, kad tiesioginio debeto paslauga nėra priemonė lėšų gavėjams kovoti su skolomis, nes klientas turi vienintelį įsipareigojimą - turėti pakankamą lėšų likutį sąskaitoje sumokėti už paslaugas. "Tai daugiau susiję su žmonių reguliarių pajamų klausimu: tiems, kurie netenka darbo, galimybė turėti reguliarias pajamas sumažėja, taigi ir sprendimai naudotis ryšio paslaugomis turi priklausyti nuo gebėjimo už jas atsiskaityti. Tiesioginio debeto paslauga yra tik priemonė atsiskaityti - nesant lėšų sąskaitoje atsiskaitymas nevyksta, tačiau tiesioginio debeto sutartis nebūtinai nutraukiama. Šiuo metu tiesioginio debeto paslauga gali padėti klientui geriau kontroliuoti savo išlaidas", - LŽ tikino bankininkas. 2 psl. >
Naujienos





















... 2009-11-19 11:06
Tai su TEO tas, pats... reikia susimokėti už paslaugas kurių jie neteikia. Ir apskritai, visi...
piktybiškas klientas.... 2009-11-19 08:39
Gražiai skamba"Bitės" klientų aptarnavimo direktorės teiginys jos į teismą duodami tik...