Naujienos
J. Jėčius buvo pirmasis, Strasbūro teisme laimėjęs bylą prieš Lietuvą (Redakcijos archyvo nuotr.)
Policijos bičiuliavimasis su „tulpiniais“ valstybei kainavo 100 000 litų. Juos iš Lietuvos priteisė Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Kerštas už automobilį
1994 metų gegužės mėnesį Vilniaus ligoninėje mirė telšiškis Arūnas P. Buvo įtariama, kad jis Panevėžyje iš saugomos automobilių aikštelės buvo pavogęs „Mercedes‘ą“. Šis prabangus automobilis priklausė Panevėžyje gerai žinomam verslininkui Juozui Jėčiui. Kalbėta, kad pastarasis susijęs su „tulpiniais“, bet šios kalbos ir liko kalbomis.
Taigi pavogtojo automobilio ieškojo didelės policijos pajėgos. Šiaulių kriminalistai iš savo slaptų pranešėjų sužinojo, jog toks automobilis stovi keli kilometrai už Telšių, viename garaže Eigirdžių kaime. Tuoj pat buvo sulaikytas garažą nuomojęs Arūnas P. (25 m.). Į istorinę Žemaitijos sostinę išvyko Panevėžio kriminalinės policijos darbuotojai A. V., V. K., R. M. (pavardės redakcijai žinomos, tačiau jų neminime, nes tai seni įvykiai). Ten jie rado J. Jėčių. Pakeliui į Panevėžį šis verslininkas pabendravo su kriminalistais ir susitarė, kad šie leistų jam pabendrauti su vagišiumi...
Štai čia į areną ir išeina „tulpiniai“. Pareigūnai jiems perdavė įtariamąjį, o šie nusivežė jį į lapyną prie Velžio... Nelaimingajam teko patirti aibę kankinimų: jis buvo kabinamas už rankų, už kojų, spardomas, negailestingai daužomas beisbolo lazdomis. Lupinėdami nagus, net šeši budeliai reikalavo, kad Arūnas prisipažintų, jog pavogęs „Mercedes‘ą“, o vagystę užsakę „šmikiniai“.
Visus kankinimus „tulpiniai“ filmavo, tad kasetėje buvo užfiksuotas ir prisipažinimas. Beje, kasetė paslaptingai dingo, bet po daugelio metų atsirado kriminalinės policijos šefo K. Tūbio priimamajame.
Sudaužytas telšiškis atsidūrė areštinėje, o netrukus – ir Panevėžio ligoninėje. Su bičiuliais atvykęs sumuštojo brolis pasirūpino, kad jis skubiai būtų pervežtas į kitą miestą. Telšiškiai visiems skelbė, kad Arūną P. gabena į Kauno medicinos universiteto klinikas, tačiau nuvežė į Vilniaus 6-ąją ligoninę. Prie dirbtinio inksto prijungtam vyrui skubiai reikėjo inksto persodinimo operacijos. Draugai sugebėjo surasti donoro inkstą Maskvoje, tačiau pargabenti jo į Vilnių nebesuspėjo – Arūnas P. mirė. Prieš mirtį jis suspėjo papasakoti saviškiams, kas jį mušė ir kankino, be to, pasakė, kad viskas buvo filmuojama.
Vėliau Arūno P. brolis bandė ieškoti teisybės, tačiau po pokalbių su „tulpiniais“ niekam apie tai pasakoti neturėjo jokio noro. Už įtariamojo perdavimą banditams buvo nuteisti tik jį vežę policininkai.
Direktorius nekaltas
Tačiau po kurio laiko Panevėžyje atsirado žmogus, – o tai buvo Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vadovas Gintautas Sereika, – kuris pasiryžo įrodyti, kad nusikaltimą organizavo J. Jėčius.
1996 metų vasario 8 dieną viešbučio „Nevėžis“ direktorius J. Jėčius buvo sulaikytas. Jau kitą dieną Vilniaus apygardos teismas patvirtino prevencinį jo sulaikymą 60 dienų. (Tuo metu galiojo įstatymas, kuris leido prevenciškai sulaikyti žmogų ryšium su banditizmu, nusikalstamu susivienijimu ir asmens terorizavimu.) Dar po mėnesio buvo atnaujinta Arūno P. nužudymo byla, o J. Jėčiui pateiktas kaltinimas kaip nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis vykdytojui. 2 psl. >
erke 2010-01-23 15:39
Cechanaviciaus tevas dirbo tuo metu vadinamoje Kalnakasybos(paveldinys is SSSR)inspekcijoje....
Jurgita 2009-11-30 15:43
SveikiLabai idomu paskaityti,nes cia uzsenyjesunku rasti geru laikrasciu.Aciu
teisybe 2009-11-25 11:48
Teisybe yra, tik ji isbadytom akim vaiksto.
teisingumas 2009-11-23 22:59
Pavoge auto ir buvo nukankintas - pavyzdys kaip reikia elgtis su morozais.