Naujienos
Lygiai prieš metus Europos komisija savo rudens prognozėse dar atsižvelgė į nuomonę, kad Lietuvos ekonomikos atsparumas didesnis nei kaimynių ir „minkštas nutūpimas“ jai galimas, bet kartu perspėjo, kad tokių vilčių mažėja. Lietuva, rašė Komisijos analitikai, tikriausiai prisijungs prie Estijos ir Latvijos, kurių ekonomika jau nuo 2008 metų pradžios ėmė aiškiai išleisti garą.
Iš tiesų – 2008 metais Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) jau smuko 4,6 proc., Estijos – 3,6 proc. o mūsiškis dar net paaugo 2,8 proc.
Bet galop prisijungėm prie kolegų. Šį rudenį Europos komisija savo prognozėse jau mato Lietuvą šiais metais patirsiant didžiausią ūkio nuosmukį – net 18,1 proc. (Latvijos ūkis smuks 18,0 proc., Estijos - 13,7 proc.). Beje, Tarptautinis valiutos fondas (TVF), porą savaičių ankstėliau paskelbęs savo prognozes, Lietuvai „davė“ net 18,5 proc. BVP smukimą šiais metais (Latvijai – 18,0 proc., Estijai – 14,0 proc.).
Toks mūsų vėlavimas smukti ir kilti reiškiasi jau ne pirmą sykį. Tai kažkiek dėsninga – mūsų ekonomika didesnė, gerokai labiau diversifikuota (tiek gamybos, tiek eksporto prasme) nei kaimynų, joje taip pat didesnį lyginamąjį svorį sudaro santykinai lėčiau besikaitaliojantis apdirbamosios pramonės sektorius (o ne paslaugos, kurios jautresnės konjunktūrai).
Ateity paaiškės, kad prognozės netikslios. Lietuvos ekonomika nesmuks tiek daug. Manau, kad tikslesnis yra Lietuvos bankas, paskelbęs savo prognozes dviem dienom vėliau už Europos komisiją ir Lietuvos BVP smukimą 2009 metais numatęs trimis procentiniais punktais mažesnį - 15,2 proc.
18 ar 15 procentų – kokybine prasme skirtumo nėra: abiem atvejais teigiama, kad Lietuvos ekonomika šįmet įpuolė į gilią krizę. Ir tai yra tiesa.
Krizę reikia įveikti. Jei BVP smuko, taigi – ir viešojo, ir privataus sektoriaus pajamos sumažėjo, tai ir juose dirbančių žmonių vartojimo lygio nebeišlaikysi. Tenka susispausti – mažinti atlyginimus, vartojimą (labiau nei atlyginimus, nes dabar reikia taupyti „juodai dienai“, t.y. darbo praradimo atvejui) ir investicijas (šitas kerpam be gailesčio, nes gali palaukti – ekonomikos augimas išbraukiamas iš darbotvarkės, visa veikla nukreipiama į gamybos smukimo stabdymą).
Krizės meto ekonominę politiką jau galime suskirstyti į tris trumpas stadijas.
Pirmoji stadija buvo skirta apkarpyti visokias išlaidas, kurios smunkant nacionalinėms pajamoms ėmė atrodyti perviršinėmis – nubraukėm nemažai investicijų, beveik visas premijas, sumažinom priemokas, apkarpėm didžiausius pareigūnų atlyginimus, šiek tiek pasispaudė ir privatus verslas.
To nepakako, teko imtis antros stadijos – totalinio viešajame sektoriuje uždirbamų pajamų sumažinimo. Pereinam, paskelbė premjeras, į 2007, vėliau – į 2006, galiausiai ir į 2005metų gerovės lygį.
Paaiškėjo, kad neužtenka ir šitų priemonių (nenuostabu – ekonomika yra toks piktas daiktas, kad jei valdžia mažina išlaidas, tai mažėja ir jos pajamos, dėl ko ji vėl turi mažinti išlaidas, o dėl to dar mažėja jos pajamos ir taip iki tol, kol privatus verslas su savo prekių ir paslaugų gamyba pagaliau nustos kreipti dėmesį į valstybės kurstomą – vis menkėjančią – paklausą ir ims pats kurti ir paklausą, ir atrakcingesnę pasiūlą). 2 psl. >
Mauras 2009-11-23 00:54
2 Cha chapasirinkimas paprastas - tarp buitinio taupymo ir keinsistų taip mėgstamo...
Antanas 2009-11-22 18:48
Lietuvos valdžia pirmą kartą atėjo prie progresijos. Nors Konstitucinis Teismas reikalauja,...
Vyktaras 2009-11-22 12:58
Kas nors pasakykit šitam koncervų teletabiui(Kubilui),kad jau seniai laikas atsisveikinti
Baltramiejus 2009-11-22 12:40
Nepamirškim,kad tai jau "apkarpyto" biudžeto deficitas.Todėl tai yra visiškas Lietuvos kraxas.