Naujienos
Kaimas ELTA nuotr.
Didėjant natūralių žaliavų poreikiui, atkreiptas dėmesys į netradicinius augalus, prisimintos net dilgėlės. Toks pluoštas primena linus. Pasaulyje auga 45 rūšių dilgėlės, iš jų pluoštui tinka tik 5. Tačiau ir juose pluošto kiekis skiriasi.
Žalių dilgėlių pluoštas žalsvas. Jis primena linų ar kanapių pluoštą, yra netgi ilgesnis ir plonesnis nei linų. Apdorotas ir sušukuotas tampa baltas, blizgantis ir švelnus kaip šilkas. Pluoštas gerai sulaiko šilumą, sugeria drėgmę, iš jo galima pagaminti aukštos kokybės popierių. Pluoštas labai tvirtas, jį galima įterpti į kitus natūralius ar sintetinius pluoštus.
Vilkėjo karaliai ir kariai
Rašytiniai šaltiniai mini, kad X a. dilgėlių pluoštas naudotas žvejų tinklams, virvėms, lynams gaminti, stiprių siūlų audiniai tiko burėms, drobės patalynei, drabužiams.
Komijos srityje (Rusija) chantai dilgėles pluoštui naudojo iki XX a., mat ten dėl šalto klimato kiti pluoštiniai augalai neauga. Drobės iš tokių siūlų buvo minkštos ir baltos. Siūlus išvirindavo pelenų nuovire, o žiemą balindavo lauke, šaltyje. Jas klodavo ant sniego, vasarą – rasoje. Taip senoliai Lietuvoje balino lininius ar kanapinius audinius.
Šaltiniai mini, kad Napoleono armija vilkėjo būtent „dilgėlinius“ drabužius. Iš dilgėlių pluošto buvo ir Elžbietos I apatiniai drabužiai, ir Henriko VIII marškiniai.
Ne kartą mėginta pradėti pramoninį pluoštinių dilgėlių perdirbimą. 1897m. Bavarijoje buvo užpatentuota dilgėlių perdirbimo technologija. Pirmojo pasaulinio karo metais dilgėlės, kaip techninis augalas, buvo auginamos Austrijoje, Vokietijoje. Vokietijoje iki Antrojo pasaulinio karo jos žaliavo 500 ha plote, iš pluošto buvo siuvamas apatinis trikotažas lakūnams. Deja, nedidelis pluošto derlius bei perdirbimo savikaina netenkino, produkcija buvo brangi.
Sulaukė savo valandos
Prieš dvejus metus pluoštines dilgėles pradėjo tirti Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stoties mokslininkai. Tiriama jų auginimo technologija, įvairūs klojėjimo būdai, pluošto gamyba. Pernai buvo nuimtas pirmasis derlius, gautas ir bandomasis audinys.
Nuo mokslininkų neatsilieka Ukmergės r. Meiliūnų kaimo žemdirbiai. Bendradarbiaujant su olandais 50 ha plote pasodinti vokiečių selekcininkų sukurti (Urtica dioica L.) dilgėlių klonų sodinukai. Iniciatyvinė Ukmergės rajono ūkininkų grupė užsibrėžė sukurti patikimą perdirbimo technologiją, įsigyti reikalingą įrangą ir turėti vienintelį pasaulyje dilgėlių perdirbimo fabriką.
Mėta Juškaitė
waza 2010-03-30 15:13
o kas gali būti siuvama iš tokio dilgėlių pluošto - šilti marškiniai?
Netikslu 2009-11-25 09:01
Na kiek zinau is kitu straipsniu, tai Ukmerges rajone sis eksperimentas zlugo paciais pirmaisiais...