Naujienos
Scanpix nuotr.
Su savo būsima žmona Ramune susipažinome per pažįstamus ir gražiai padraugavę kelis metus susituokėme. Gyvenome vidutiniškai, taupėme geresnei buičiai, kartu kūrėme planus ir ją be galo mylėjau, žavėjausi gražia išore ir vidumi. Gyvenant gimė dukra, labai ją mylėjau, bet iš tiesų aš norėjau ir laukiau gimstant sūnaus.
Kartais nejaukiai jausdavausi, kai bendradarbiai nepiktai pašiepdami pavadindavo „juvelyru“, nes jie patys visi augino sūnus. Su šeima tuo metu gyvenome nuomojamame bute, bet svajojome turėti savo būstą. Tuo metu mūsų šeimos draugas pasiūlė imtis verslo ir savo nuosavame garaže tvarkyti automobilius, dėti į mašinas aparatūrą, signalizacijas. Sėkmingai subūrėme kelių žmonių komandą ir dirbome. Su šeimos draugu susidraugavome artimiau, jau žinojau ir jo paslaptis. Pas jį, vedusį vyrą, dažnai atvažiuodavo žavi šviesiaplaukė ir jie kartu kelias valandas išlėkdavo. Aš, žinoma, jo žmonai apie tai neturėjau sakyti. Prasitariau saviškei, nes ja pasitikėjau. Lyg juokaudama dar pasakė, kad tik tau taip nenutiktų.
Vieną vakarą pas bendradarbį Arnoldą atvyko jo panelė su kažkokia mergina. Bendradarbis pasakė, kad čia jo merginos pusseserė ir kad jie kartu važiuos pasėdėti į kavinukę užmiestyje, kad galėčiau kompaniją palaikyti ir prisijungti. Minutę dvejojęs sutikau, nes mergina tikrai buvo žavi, daili ir kerinčiai patraukli. Tą vakarą jaučiausi nerealiai. Juokavau, tryškau energija, su naująja pažįstama Nerile radome bendrą kalbą, atrodė, kad ji tiesiog skaito mano mintis. Laikas bėgo žaibo greitumu. Bendraudamas su jaunesne mergina pats jaučiausi lyg vėl būčiau aštuoniolikos. Tą vakarą mes su Nerile pasikeitėme telefono numeriais.
Grįžau namo vėliau negu įprasta. Žmona buvo įpykusi. Daug darbo buvo-pasiteisinau, bet jaučiau, kad nei kiek nesigailiu, nes jau po truputį buvo įkyrėjęs vaiko zirzimas, trūko žmonos dėmesio. Tą vakarą lyginau po gimdymo gerokai papilnėjusią ir formų nebeatgavusią žmoną su lieknute, grakščia Nerilės figūra, savo žmonos bespalvius plaukus ir veidą be makiažo su gaiva ir jaunyste dvelkiančiu naujosios pažįstamos veideliu. Lovoje tik nusisukau, o dar žmona pradėjo sekti eilinį kartą pasakas, kad mūsų didžiajai jau penkeri metai ir gal reikėtų brolio arba sesės. "Nebeišsigalvok" - užrikau ir užmigau.
Su Nerile susiskambinome ir ėmėme susitikinėti. Susitikinėjome dažnai, stengdavausi greičiau baigti darbą ir važiuodavau ją pasiimti iš paskaitų. Su ja važiuodavom į užmiesčio kavines, į gamtą, į draugo sodą. Būdavom ir keturiese su bendradarbiu ir jos pussesere, bet dažniau dviese. Kai ji prisipažino, kad mane myli ir negali be manęs gyventi, buvau labai laimingas. Grįžus namo, mane viskas erzindavo, ypač žmonos klausimai, ko tiek laiko praleidžiu vonioje ar prieš veidrodį. Kai vieną vakarą ruošiausi į pasimatymą, man besikvepinant, Ramunė paklausė, kur ruošiuosi, o atsakius, kad į garažą, pasakė, kad važiuos kartu. Užsiutau, pasakiau, kad ne bobų reikalas važinėti po garažus išėjau. Iš naktinio klubo grįžau tik kitą rytą. Žmona jau ėmė klausti, ar kas nenutiko, ar aš nieko neturiu, o Nerilė vis dažniau užsimindavo, kad norėtų gyventi kartu. Bendradarbis Arnoldas tuo metu jau skyrėsi su žmona. Tai pagreitino ir mano apsisprendimą. 2 psl. >
sds 2009-12-12 12:50
serialas... Visi ziuredami romantinius filmus bent po karta ar po du jau esame visa tai mate ir...
Ieva 2009-12-04 17:34
Tik tada kaip netenki supranti, kiek daug tau tai reiškia. Aš gyvenu su viltimi kad žmogus...
Lindaugas 2009-12-02 22:50
perskaičius istoriją norisi paklausti: ar ši istorija tikrai tikra?nes gyvenime paprastai,...
valda 2009-12-02 13:49
istorija idomi,gerai jei ji duotu kitiems naudos apmastyti ,ar verta taip elgtis ir daryti...