Naujienos
Didelė dalis darbų rangovui buvo apmokama iš anksto, net jų nepradėjus. Eltos nuotr.
Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo kaina auga, numatyti darbų baigimo terminai nukeliami, todėl Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo lėšų gali neužtekti ir tam tikslui tektų naudoti nacionalinio biudžeto lėšas.
Tokią išvadą padarė Valstybės kontrolės auditoriai, išanalizavę, kaip vyksta elektrinės eksploatavimo nutraukimas. „Norėdama taisyti padėtį mūsų valstybė turėtų perimti į savo rankas daugiau svertų, kuriais valdomas elektrinės uždarymo procesas“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Kainos padvigubėjo dėl vėlavimo
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad vėluojama įgyvendinti svarbiausius ir brangiausiai kainuojančius projektus – įrengti laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą, kuriuos stato užsienio įmonė „Nukem“.
Iki šiol panaudota tik pusė tam skirtų lėšų – 872 mln. litų. Dėl iki trejų metų vėluojančio projektų įgyvendinimo jų kaina jau išaugo vidutiniškai du kartus. Daugiausia kainą didino brangstančios medžiagos ir darbai, konsultantų paslaugos.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad didelė dalis darbų rangovui buvo apmokama iš anksto, net jų nepradėjus, todėl gautas lėšas jis galėjo naudoti savo reikmėms. Pažymima, kad papildomų išlaidų pareikalaus branduolinio kuro saugojimas ne specialiai įrengtose saugyklose, o uždarytoje elektrinėje.
Buvusios vyriausybės neišnaudojo galimybių
Auditoriai akcentavo, kad iki šiol nenumatyta, kaip ateityje bus finansuojamas IAE eksploatavimo nutraukimas, ir pasiūlė Energetikos ministerijai parengti modelį, pagal kurį elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimas būtų tęsiamas.
Taip pat pasiūlyta pradėti derybas su Europos Komisija, kad finansinė parama Lietuvai būtų teikiama iki visiško elektrinės eksploatavimo nutraukimo. Auditorių nuomone, buvusios vyriausybės neišnaudojo galimybių elektrinės uždarymui pritraukti lėšų iš atominę energetiką plėtojančių šalių, kurių įmonės būtų gavusios teisę tiekti įrangą ir atlikti didelės apimties darbus.
Audito metu taip pat nustatyta, kad nesukurta bendra elektrinės uždarymo proceso kontrolės ir atskaitomybės sistema, kuri leistų efektyviau valdyti procesą ir kontroliuoti projektų įgyvendinimo eigą.
Finansiškai atsakyti turėtų Lietuva
Didžiąją dalį IAE uždarymui reikalingų lėšų pagal 2001 metais pasirašytą Lietuvos ir ERPB Bendrąją sutartį administruoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Tada Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos valstybė narė ir neturėjo pakankamai patirties administruoti skiriamą tarptautinę finansinę paramą. Pasikeitus Lietuvos statusui, Bendrosios sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, nors Vyriausybė 2005 m. buvo įpareigojusi Ūkio ministeriją parengti paramos administravimo perėmimo iš ERPB tvarkaraštį ir pateikti pasiūlymus dėl reikiamų veiksmų. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.