Scanpix nuotr.
Po skausmingų skyrybų su gražiausiu pasaulio vaikinu ir Šv. Valentino dienos, praleistos sėdint ant sofos su dėžute karamelinių ledų, tona šokolado ir keliais pakeliais servetėlių, nebuvo nuotaikos kažkur eit iš namų šeštadienio vakarą...
Sulaukus draugės skambučio, mėginau visokiais būdais nusiplauti nuo bet kokios veiklos susijusios su viešuma ir išėjimu kažkur toliau nei baigiasi kelio kambarys-WC-virtuvė ribos. Vakaras besigailint savęs atrodė tikrai geriausia išeitis, nes reikėjo apraudot savo liūdną likimą, iškeikti visą vyriškąją giminę taip pat galvoje jau sukosi mintis atlikti Vudu apeigėles, taip pamokant visus patinus kaip tinkamai reikia elgtis su silpnąją lytimi!
Kažkokios sapalionės apie pasilinksminimą naktiniame klube atrodė didžiausia nesąmonė, tačiau šiaip ne taip sutikau trumpam susitikti ir išgerti po vieną Margaritą. Išgėrėme po 3. Tada ėjome apsipirkti – juk skudurai geriausias vaistas nuo visų ligų! Išsirinkau sau nebūdingą permatoma palaidinę, na bet kodėl gi ne, aš to nusipelniau! Sekė dar viena Margarita...
Margarita, Margarita..
Ak, kodėl kiekvieną rytą..
Saulės gaisro sutirpdyta..
Išnyksti tu, Margarita?
Stebėtinai greitai susiruošėme į naktinį klubą. Aš, be abejo, su naująja permatoma palaidinuke, negalėjau atsigint būriuojančių patinėlių, todėl nusprendėme dar išgerti.
Atsidūrėme šokių eikštelėje, alkoholis darė savo, šokau it pašėlus, pamiršau visas nelaimes ir skriaudas, lingavau klubais, šėliojau ir tada... tada pamačiau JĮ.
Vos tik JĮ išvydau – iškart supratau.. Ką aš čia bandau apgauti? Ar po tiek Margaritų aš dar galėjau kažką suprasti? Neatsimenu visiškai nieko, apart oranžinio kavalieriaus šlipso, kurį keletą kartų buvau įmerkus į savo gardujį kokteiliuką.
Kažkas įkyriai čirškia dešinėje ausyje. O gal kairėje? Kurioj ausy man zvimbia? Kas čia po galais? Karlsonas? Ar aš Frekenbok? Atsimerkiu. Rytas. Kažkieno žadintuvas. Kur aš esu? Ptiū ptiū ptiū aš draugės namuose... bet kodėl jos tėvų lovoje?! Aaa, viskas gerai, jie išvykę atostogų. Na, panašu, kad nieko tokio neprisidirbau.
Apsidairau, draugė dar saldžiai miega, atrodo, geriau nei aš. Gal Margarita veikia tik sielvarto nukamuotus žmones? Pasidarau kavos. Pasiemu mobiliuką. Kas čia?!? Praleista skambučių: 14, skambintojas Andriukas. Nepažįstu jokio Andriuko!!! Prieš akis pradeda šmėžuot oranžinis šlipsas...
Dabar turbūt derėtų papasakoti apie tokią gal nevisai kuklią savo ydą. Kai padauginu ir pasičiumpu kokį kavalierių, jo prisistatymas man pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Na, tikrai ne dėl to, kad man vardai nesvarbūs, tiesiog atmintis nepalaiko vardų funkcijos.
NAME?! PYPT. ACCESS DENIED. Galėčiau pasakyti jo asmens kodą, bet ne vardą, taigi turiu šiam atvejui tokia mažą gudrybę. Kai jau ateina laikas pasikeisti telefono numeriukais ir aš prisimenu, kad nė velnio nežinau kuo šis gražuolis vardu, naiviai it laputė tariu: - Kaip man tave įsisvesti, katinėli? Atsakymas: „Kaip, kaip, taigi (tarkim) Romas!“ Tada aš triuškinamai atrėžiu: „Taigi žinau, kad Romas, bet gal norėtum, kad įsivesčiau Romukas?“ Paprastai juos tai puikiai užliūliuoja ir jokių įtarimų apie prastą mano atmintį nė kvapo. 2 psl. >
Naujienos






















inga 2009-12-09 16:22
man siuzetas primine siek tiek matytus romantinius filmus, ypac ta dalis su telefono nr ivedimu....
IK 2009-12-07 18:08
AAAA:)) SUPER, uzskaitau sita, pati smagiausia sitorija cia skaitytu ;]
rudaake 2009-11-29 14:12
respect straipsnio herojei, kad moka viska pradeti is naujo ir respect rasytojai uz nuotaikinga...
Tzigane 2009-11-29 13:42
ryte surijau, ypac patiko vieta su tel. numerio isivedimu ;))))