Naujienos
Žemės ūkis ELTA nuotr.
Vietoje darbo savaitės – kelios dienos. Vietoje penkių žmonių – vos trys. Vietoje penkių tonų mėšlo – išvežama penkiolika. Išvežti ir iškratyti mėšlą dabar reikia ir mažiau darbo rankų bei laiko.
Visos šios su darbo efektyvumu susijusios permainos Egidijaus Kučiausko ūkyje atsirado dalyvaujant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmojoje veiklos srityje „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“.
Su nauja technika – sparčiau
24 metų Kaišiadorių rajone Beloniškių kaime ūkininkaujantis vyras jau baigė įgyvendinti projektą, pagal kurį nusipirko priekabą, skirtą mėšlui išvežti, ir mėšlo kratytuvą. Viso projekto vertė – 125 tūkstančiai litų, iš jų – 60 proc. ūkininkui buvo finansuota Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Prisipažįsta, kad be ES paramos įsigyti naujos technikos nebūtų galėjęs – tiek savų lėšų jis tiesiog neturėjo.
Daugiau nei 70 galvijų savo ūkyje laikantis E. Kučiauskas iki tol vertėsi su padėvėta rusiška technika. „Žinoma, kol neturėjau naujos, buvo gera ir sena. Tačiau tik įsigijęs priekabą ir kratytuvą pajutau skirtumą“, - džiaugėsi ūkininkas. Tarkime, senąja priekaba į laukus vienu kartu buvo galima išvežti 4-6, o naująja – net 15 tonų mėšlo.
„Didžiausias kratytuvo privalumas, kad jis krėsdamas aprėpia apie dešimt metrų į kiekvieną pusę, tuo tarpu senasis – maždaug tik pusmetrį. Be to, mėšlas pievose pasiskirsto tolygiau“, – privalumus vardijo pašnekovas.
Išvežti ir iškratyti mėšlą dabar reikia ir mažiau darbo rankų bei laiko. Anksčiau išvežimas iš fermų užtrukdavo maždaug savaitę, tuo tarpu su nauja technika pakanka kelių dienų. Be to, skiriasi ir mėšlo iškratymo laikas – pakanka vos kelių valandų ir jis yra atiduodamas žemei.
Dalinasi patirtimi ir technika
ES paramos projektuose yra dalyvavęs ir Egidijaus tėvas, kuris ir tapo geru pavyzdžiu sūnui. Tėvas su sūnumi dalijasi ne tik žiniomis, bet ir technika, nes jų ūkiai yra greta. Ten pat, netoli yra ir dar vienas Egidijui giminingas ūkis, kuriame šeimininkauja jo svainis.
Šiuo metu ūkininkas verčiasi galvijininkyste ir augina 70 jaučių. Dalį jų dėl veislės ūkininkas parduoda kitiems ūkiams. Kiti - skirti mėsai.
„Veislei atitenka gražūs jautukai, kaip mes juokaujame – nebrokuoti. Štai matote, vieno kumpiai yra tokie gražūs ir lygūs, kito – kiek įdubę. Kuo raumenys ryškesni, kuo kalneliai didesni – tuo bulius geresnis. Nugara taip pat turi būti lygi ir graži“, - rodydamas į fermose bestovinčius galvijus aiškino ūkininkas.
Ūkininkas sėja ir kelis hektarus javų, tačiau jų neparduoda. Grūdai skirti saviems galvijams. „Vienais metais pasėjau daugiau ir ketinau parduoti. Tačiau tuo metu krito supirkimo kainos, o parduoti už nedidelę kainą tiesiog neleido širdis“, - prisiminė E. Kučiauskas.
Domisi ir kitomis priemonėmis 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.