Naujienos
Saulėtekis. (Scanpix nuotr.)
Mažėjantis pelnas, nepatenkinti darbuotojai, įmonės perstruktūravimas – ekonomikos lėtėjimo laikotarpiu vadovai susiduria su visiškai kitokiais uždaviniais nei jai kylant. Jie sudėtingesni, reikalauja gilesnio emocinio pasirengimo bei psichologinių žinių.
Sunkmečiu dažniau nei kitu metu žmonių akys krypsta į vadovus – apie vyriausybės pasirinktus metodus krizei spręsti diskutuoja net ir tie, kas niekada nesidomėjo politika nei ekonomika. Iš vadovų tuomet tikimasi daugiau, o jų klaidos vertinamos griežčiau nei įprastomis sąlygomis. Kokius įgūdžius turėtų ugdyti vadovai? Kokias žmonių viltis jie gali pateisinti, o kada turi prisipažinti esantys bejėgiai? Galiausiai – kas išliks? Šiomis temomis diskutuojame su profesore dr. Asta Pundziene, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslinių tyrimų ir doktorantūros dekane.
Kas yra geras vadovas?
Šiuolaikinis vadovas, išklausęs bent vieną vadovavimo ar lyderystės kursą, žino, jog darbuotojams dera pasakyti, kad jie – įmonės turtas, nes jų įgūdžiai, žinios, sugebėjimai sukuria produktą ar paslaugas, nuo kurių kokybės realiai priklauso įmonės gerovė (ar ir kiek dažnai vadovas šią žinią perduoda darbuotojams – jau kitas klausimas). Kita vertus, kam reikalingas vadovas, darbuotojai turi nuspręsti patys. „Kaip kad žuvis genda nuo galvos, taip ir organizacija yra vadovo atspindys. Vadovo sugebėjimas ar nesugebėjimas vadovauti iš karto matyti, atkreipus dėmesį į tai, koks žmonių tarpusavio bendravimas, ar yra įtampa, kokia bendra atmosfera“, – teigia A. Pundzienė, pridurdama, kad į klausimą, už ką įmonėje atsakingas vadovas, bando atsakyti daugelis lyderystės ir vadovavimo srityse dirbančių mokslininkų.
Ar jūsų vadovas geras? Jei taip, ką jis daro gerai? Jei ne, ko jis nedaro? Ar jūs geras vadovas? „Žinau vadovą, kuris yra geras visiems darbuotojams. Labai jautrus, švelnus žmogus. Susijaudina, jei kas nors turi problemų. Tačiau realiai jo vadovaujama įmonė nuolat balansuoja ant bankroto ribos. Darbuotojams, nors jiems ir malonu bendrauti su vadovu, nekyla nei alga, nei paaukštinamos pareigos. Ilgainiui, dirbdami tokioje įmonėje, jie praranda pasitikėjimą savimi“, – dalijasi patirtimi profesorė. Pasitenkinimas darbu susijęs ne tik su tuo, kiek malonu ar nemalonu bendrauti su viršininku.
Įmonės tikslai ar žmonės?
Skirtingiems žmonėms reikalingi skirtingi vadovai. Mūsų pašnekovė teigia, kad jai teko laimė turėti gerų vadovų – ir vyrų, ir moterų, tačiau sakosi negalinti vienareikšmiai tvirtinti, kad visi jos bendradarbiai vadovus vertino taip pat. „Žmonės yra skirtingi. Pavyzdžiui, vieni iš jų orientuojasi į santykius, kiti – į pasiekimus. Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad kolektyvui, kuris orientuotas į pasiekimus, nereikia per daug intensyvaus bendravimo su vadovu, jiems rūpi užduotys. Jeigu tokiems žmonėms vadovauja žmogus, linkęs į santykius, jiems atrodys, kad vadovas gaišta laiką bereikalingoms kalboms ir aptarinėjimams. Ir, atvirkščiai: jeigu darbuotojai orientuoti į santykius, o vadovas – į pasiekimus, tai jis nesupras, kodėl darbuotojų nemotyvuoja didesni iššūkiai, o darbuotojai stebėsis, dėl ko vadovas jų nemėgsta“, – tikina A. Pundzienė. 2 psl. >
liuks 2009-11-30 10:38
suprantamai ir aiškiai
Radęs 2009-11-30 10:19
radau, einu
žmona 2009-11-30 09:57
ar krizė ar ne, mano vadovas visada žiūri krepšinį su alum namie
Musė 2009-11-30 09:38
aš jau radau, kaip dabbar pradėt naudot