Naujienos
Smogus krizei - žmonės skuba remontuoti būstą (Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotr.)
Metų metus statybos darbus atidėlioję žmonės sukruto, bet patenkinti lieka ne visada. Sumažėję darbų įkainiai ir kritusios statybinių medžiagų kainos būstų savininkus skatina imtis neatidėliotinų darbų ir įgyvendinti seniai planuotą remontą ar projektą.
Prie ryžto prisideda ir nuolatinis politikų postringavimas apie lito stabilumą. Tad belieka susirasti gerus meistrus.
Santaupas – būsto remontui
Akmenės rajono Ventos miestelio gyventoja Ona K. pagaliau ryžosi pradėti būsto remontą.
„Aš, kaip senosios kartos lietuvė, niekada negyvenau šia diena. Iš algos, o vėliau ir iš pensijos kas mėnesį „nuvogdavau“ atitinkamą dalį pinigėlių ir kaupiau juos juodai dienai, gilesnei senatvei, kad bėdai prispyrus nereikėtų išmaldos laukti. Pasigirdus kalboms apie galimą ar negalimą lito devalvavimą ėmiau rimtai abejoti, ar nenuneš nelabasis visko, ką sutaupiau. O kai aną vakarą išgirdau profesorių iš Seimo kalbantį ta tema, sumojau, jog atidėlioti neverta. Patirties turime, be reikalo anie nešneka“, – motyvą aiškina Ona.
Buvo jau lapkričio vidurys, kai ji radiatorius susikrovė kieme. „Mano galva, laikas yra tikrai geras, nes tokiu metų laiku laisvesni būna geri statybininkai. Šiltuoju metų laiku juos samdo turtingesnieji. Bet kokių „gleizių šabašnikų“ gali bet kada rasti, bet geresnių meistrų reikia palaukti“, – aiškino Ona K.
Žiemą darbų įkainiai mažesni. O visus remonto darbus iš anksto numatyti sunkoka: pradedi remontuoti vieną, žiūrėk, kita bėda išlenda. Namo šeimininkė norėjo tik sienos apdailą pakeisti, o po lentelėmis supuvusius elektros laidus rado; vieną kanalizacijos vamzdį pajudino – ir kitus keisti prireikė.
Nuvylė firmos darbas
Tytuvėnuose, Kelmės r., gyvenanti F.J. jau nuo pavasario pradėjo dairytis meistrų, kurie išklotų kiemą
trinkelėmis. Jų sulaukė tik ant roje vasaros pusėje. Besisiūlančių buvo daug, bet moteris, vengdama atsitiktinių uždarbiautojų, buvo nusižiūrėjusi ofi cialią statybos darbų įmonę. Deja, ilgai lauktais darbininkais ji nusivylė.
Atvykę darbininkai buvo visiški vaikėzai. Į šeimininkės pastabas atsikirsdavo, kad savo darbą išmano ir
patarimų nenori. Nebūdama trinkelių klojimo specialistė, moteriškė per daug ir nesiginčijo. Tačiau yla iš maišo išlindo palijus – praėjus gerai savaitei, kai darbai buvo užbaigti ir už juos sumokėta.
„Grįžtu iš miestelio ir savo akimis patikėti negaliu: vanduo kieme it dubenyje stovi, namų slenksčio pasiekti negaliu. Dabar palijus kiemą galiu pereiti tik per lentas“, – skundžiasi moteris.
Kita bėda išryškėjo, kai atvažiavo kalvis pamatuoti būsimos tvoros. Paaiškėjo, kad tų pačių darbininkų sumūryti tvoros stulpeliai į visas puses siūbuoja vos stumtelėjus.
„Persigandusi puoliau skambinti įmonės vadovui, norėjau prisišaukti, kad savo broką taisytų, bet jis telefonu nebeatsiliepia“. Dabar moteris svarsto, ar nereikėtų brokdarių pamokyti teisme. Kita vertus, pasak jos, fi rma pati save jau nubaudė – vargu ar tame krašte savo paslaugas kam nors įsiūlys. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.