Vandens čiaupas ("Scanpix" nuotr.)
Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga pateiks vieno tyrimo dėl vartotojo teisių pažeidimų istoriją.
Ši istorija faktiškai paliečia apie 800 000 Lietuvos karšto vandens tiekimo paslaugos vartotojų, kurie net nežino, kad šiandiena neteisingai, t.yra per daug moka už karšto vandens tiekimą ar bendro naudojimo patalpų šildymą. Tik du iš penkiasdešimties vartotojų sutinka gintis.
Lietuvos teisinės sistemos trūkumai
Birželio mėnesį į Lygą kreipėsi vartotoja, kuri gyvena Ukmergėje, nedideliame (20 butų) daugiabučiame name ir kuri yra atsijungusi nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo. Name dar du vartotojai yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo tiekimo. Šilumos tiekėjas pateikė vartotojai sąskaitą, kad ši sumokėtų už neva “susidariusią skolą” bendro naudojimo patalpų šildymą.
Susipažinusi su sąskaitose pateiktais duomenimis, vartotoja suabejojo sąskaitų pagrįstumu ir kreipėsi pagalbos
į Nacionalinę dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygą. Lyga vartotojai paaiškino, kad apsiims ją ginti prie tam tikrų sąlygų: jei ji pradės ilgą susirašinėjimą su šilumos ir karšto vandens tiekėju. Vėliau ji privalės kreiptis su skundais į įvairias Valstybines institucijas ir jai dar metus ar du reikės bylinėtis teismuose. Lyga ją ėmėsi ginti, nes vartotoja sutiko atlikti “darbą“ nuo pradžių iki pabaigos. Tenka pastebėti, kad tik du iš penkiasdešimties vartotojų sutinka tai daryti. Ši situacija parodo Lietuvos teisinės sistemos trūkumus bei ilgą ir neekonomišką tokių ginčų nagrinėjimo procedūrą.
Kodėl vartotoja, nebūdama paslaugos vartotoja, turi apmokėti nuostolius?
Pirmiausia Lyga paruošė klausimyną vartotojai, kuriuos jį pateikė šilumos tiekėjui. Šis per keletą kartų pateikė dalį prašomų duomenų.
Lyga konstatavo:
Daugiabučiame name labai dideli karšto vandens kiekių nuostoliai.
(Neaišku, kodėl vartotoja, kuri nėra karšto vandens tiekimo paslaugos vartotoja,privalo apmokėti šiuos nuostolius?)
Be to, iš pateiktų duomenų nustatyta, kad šilumos kiekis skirtas taip vadinamam,,gyvatukui“ (cirkuliacijai palaikyti) yra du - keturis kartus didesnis, nei šilumos kiekis karšto vandens paruošimui t.y. karštam vandeniui pašildyti iki reikiamos normos, reikalingas ženkliai mažesnis šilumos kiekis, nei paruošto karšto vandens temperatūros palaikymui reikalingas šilumos kiekis.
Šilumos kiekis, bendrom patalpom šildyti, nustatomas šiuo norminiu teisės aktu:
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės šilumos paskirstymo metodu, kuriame šilumos kiekis bendrom patalpom šildyti nustatomas pagal laiptinių (durų) skaičių. Kuo mažiau ,"durų“, tuo didesni nuostoliai. Tai - akivaizdus absurdas.
Daugiabučiame name nėra pilnai sutvarkyti butų karšto vandens apskaitos prietaisai t.y.nėra pakeisti, patikrinti visų butų karšto vandens apskaitos prietaisai. Esant šioms aplinkybėms, ypatingai svarbu buvo sužinoti: kas, kada ir kiek deklaruoja karšto vandens sunaudojimo duomenys butuose. Tokią informaciją šilumos tiekėjas atsisakė pateikti. Vartotoja kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos Utenos teritorinio padalinį su skundu dėl nepateiktos informacijos. 2 psl. >
Naujienos






















Pons Kestuti 2009-11-29 21:13
matosi, kad esate ne plunksnos, o skriestuvo zmogus. bukit geras, raskit plunksnos zmogu...
SIS 2009-11-29 10:47
na,jei jau finansu ministre I.Simonyte atsako,kad ministerijos nuomos sutartis su privaciu...