Naujienos
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Klausimas dėl tiesiogiai renkamo mero jau keli metai yra viešų ir, reikia manyti, ne tik viešų svarstymų objektas. Manau, didesnė dalis piliečių pritaria tiesioginių mero rinkimų idėjai, tiesa, nesukdama galvos dėl jo statuso ir funkcijų. Kaip žinome, tokiai idėjai pritarė ir buvęs valstybės vadovas Valdas Adamkus. Jei neklystu, jai pritaria ir dabartinė valstybės galva – Dalia Grybauskaitė. Tiesa, nei vienas, nei kitas, atrodo, nėra pareiškęs savo nuomonės dėl tiesiogiai renkamo mero statuso bei funkcijų. O būtent nuo statuso ir funkcijų priklauso, kokia bus tolesnė vietos savivaldos ir tam tikru mastu visos valstybės politinės sistemos bei politinio režimo raida ? Ar stiprės demokratijos ir vietos savivaldos pradai, ar dar vienų rinkimų priedangoje bus stiprinami vietvaldos ir oligarchijos su renkamu vadovu pradai ?
Stambiausiųjų partijų elitas, jo dauguma, kiek žinau, nesižavi tiesioginių mero rinkimų idėja. Bet nesižavi ne todėl, kad šiam elitui itin rūpėtų demokratijos likimas ir kokybė, o todėl, kad esant dabartinei, savivalda vadinamai, vietos valdžios rinkimų ir funkcionavimo sistemai, jis turi galimybę po vietos savivaldos rinkimų netiesiogiai daryti įtaką, dažnai lemtingą, savivaldybių valdžios dalybų procesui, o ir politinių sprendimų savivaldybės lygmenyje priėmimui. Tereikia tik prisiminti, kaip po rinkimų į savivaldybių tarybas vyksta derybos dėl valdančiosios koalicijos sudarymo didžiosiose savivaldybėse. Tose derybose neretai pirmu smuiku groja ne patys į tarybas išrinkti partijų atstovai, o nacionaliniai partijų lyderiai ar jų įgalioti atstovai. Juk suprantama, kad mero postas didžiosiose savivaldybėse valdžios galių ir viešojo turto disponavimo požiūriu pranoksta, apskritai imant, ne vieno vyriausybės nario, t.y. ministro, galias. Tad ir nauda partijai iš tokio posto turėjimo gali būti didesnė, nei iš ministro posto turėjimo. Suprantama, mero postas mažesnėse, o ypač ekonomiškai silpnesnėse savivaldybėse partijoms nacionalinu mastu yra mažiau reikšmingas, bet irgi ne bereikšmis.
Žinoma, tarp įtakingiausiųjų politikų, taip pat ir iš stambiųjų partijų, esti ir pritariančių tiesioginių mero rinkimų idėjai. Ypač to siekia kai kurie dabartiniai merai, savo ligšioline veikla jau pelnę gerų savivaldybės „šeimininkų“, energingų ir talentingų vadybininkų ar pripažintų savivaldybių lyderių reputaciją, tad iš anksto galintys tikėtis sėkmės per tiesioginius mero rinkimus. Bet tarp jų vyrauja nuostata siekti kiek galima didesnių ir savivaldybės lygmenyje praktiškai nekontroliuojamų tiesiogiai išrinkto mero valdžios galių. Kalbant konkrečiau, jie pasisako už tai, kad meras būtų ir savivaldybės vykdomosios valdžios galva ir savivaldybės tarybos, kurios viena iš funkcijų kontroliuoti vykdomąją valdžią, pirmininkas. Kadangi to neleidžia Konstitucija, tai jie mano, kad, keičiant Konstitucijos nuostatas, reglamentuojančias vietos savivaldą (o, nutarus įvesti tiesiogiai renkamo mero valdžios institutą, tą neišvengiamai reiktų daryti), tereikia Konstitucijoje atitinkamai apibrėžti mero statusą, ir konstitucinės kliūtys jų trokštamam tikslui pasiekti bus pašalintos. 2 psl. >
Aldona Padegimaitė 2009-12-15 04:59
"Meras" - tarptautinis žodis. Manyčiau, kad Lietuvai tokių darbuotojų nereikia. Žmonės...
ernestas 2009-12-02 23:06
iš notraukos atrodo kad autorius semitas o toke gali pakiankti letuvaj
Mamba to "to pritariu LSDS" 2009-12-02 23:05
Gerbiu šią partiją, bet šiuo klausimu pilnai sutinku su Jumis.
Katrė dėl Kublobistano ZZP 2009-12-02 23:02
Tik pasidžiaugiau, kad nėra jokio lojimo - ir štai šitas "karakalpakas", turintis laiko...