Naujienos
Gruodžio pirmą dieną Portugalijos sostinėje pažiro fejerverkai ir būrelis Europos Sąjungos (ES) aukščiausių pareigūnų rado progą paskelbti apie „naują erą“ ES raidoje, „istorinį įvykį“, „naują puslapį Europos bendradarbiavimo istorijoje“ bei tarti kitokius pakilius žodžius.
Įsigaliojo Lisabonos sutartis, pakeitusi liūdnesnio likimo Sutartį dėl konstitucijos Europai.
Įprasta, kad teisininkai ir moksleiviai aiškina ir mokosi ES istoriją pagal valstybių-ES narių sutartis, kuriomis įsipareigojama įgyvendinti naujus sprendimus ekonominės ir politinėse integracijos srityje. Kiti gi vadovaujasi faktiniais integracijos etapais.
ES sutarčių istorija – tai Romos sutartis (1957 m.), Suvestinis Europos aktas (1986 m.), Mastrichto sutartis (1992 m.), Amsterdamo ir Nicos sutartys (1997 ir 2000 m.), Lisabonos sutartis (2009 m.).
Jos žymi tokius etapus, kaip Europos ekonominės bendrijos įkūrimas (1958 m.), tos bendrijos transformavimasis į muitų sąjungą (1968 m.), ES vidaus rinkos sukūrimas (1993 m.) ir Ekonominės ir pinigų sąjungos įkūrimas (1999 m.).
Romos sutartimi, Suvestiniu Europos aktu ir Mastrichto sutartimi iš tikrųjų įgyvendinti istoriniai sprendimai, tuo tarpu Amsterdamo ir Nicos sutartys ženklia dalimi liko didelių užmojų žlugimo dokumentais, tik pusėtinai pavykusių sprendimų pavyzdžiais.
Kiekvienas pastebės, kad realiąją integraciją nusakantys etapai nieko nesako apie politinę integraciją. Ji nevyksta.
Pažadais, vieningai pasirašomomis deklaracijomis, netgi sutartiniais įsipareigojimais šis ir tas nuveikiama (pavyzdžiui, bendrosios užsienio ir saugumo politikos suformavimas). Tačiau ateina JAV invazija į Iraką ir Bendroji užsienio ir saugumo politika pasirodo esanti tik deklaracija; ES šalys narės veikia individualiai.
Vakarų valstybių remiamas Kosovas paskelbia nepriklausomybę ir – šešios ES šalys narės atsisako pripažinti naują valstybę (trys iš jų - Ispanija, Rumunija ir Kipras - netgi prisideda prie Serbijos ir Rusijos, apskundusių Kosovo valstybės įsikūrimą Jungtinių tautų Tarptautiniam teisingumo teismui Hagoje).
Lisabonos sutartis užsimojusi pakeisti tokią padėtį; ji žada sudaryti sąlygas tam ekonomikos gigantui tapti adekvačiu pasaulinės politikos veikėju. Pagal ją ES politikos koordinavimas bei ES išorės santykiai įgys daug stabilesnį, labiau organizuotą ir nuoseklų pobūdį – nes aukščiausia ES institucija, Europos vadovų taryba, turės nuolatinį prezidentą (žurnalistų jau vadinamą, truputį „ant išaugimo“, ES prezidentu), o Europos komisijoje (EK) atsiras nuolatinis Aukščiausiasis Įgaliotinis užsienio politikos ir saugumo reikalams. Kas dar pažymėtina – šis Įgaliotinis ne tik bus Komisijos vicepirmininkas, bet ir ES bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos nuolatinis pirmininkas.
Pirmieji paskyrimai į tas dvi pareigybes jau pasignalizavo apie naujųjų institucijų veiklos pobūdį artimiausiais metais.
Nors tarp kandidatų į EVT pirmininkus buvo didelio politinio „svorio“ figūrų (buvę Britanijos ir Ispanijos premjerai T.Blairas arba F.Gonzalesas), juo buvo išrinktas vos metus Belgijos premjeru pabuvęs didžiosios politikos naujokas Hermanas Van Rompuy. Sprendimas priimtas, kaip visada svarbiausiais atvejais, tarpusavyje susitarus Vokietijai ir Prancūzijai. 2 psl. >
Bandymas 2009-12-08 00:48
B A X T E R kompanija 2009 m. vasario mėn į Austrijoje esančią laboratoriją atvežė virš...
Algika 2009-12-07 22:52
Sovėtinis anetkdotas.Anukas klause pas senelį - kas yra Komunizmas. Senuolis pasisodina...
agne 2009-12-07 13:31
manau jau nauja era prasidejo
Kubilubistano CCP 2009-12-06 12:10
Kubilas krizės laikotarpiu ir kitiems "šešėliniams versliukams " galėtų paskelbt amnestiją...