Tolerancijos problema Lietuvoje šiandien labai aktuali. Tiesa, dažniausiai kalbama apie draudimus organizuoti gėjų paradus. Prieš kelis metus stebėjau tokį gėjų paradą Paryžiuje. Buvo labai linksma ir visai nebaisu. Gėjai patys iš savęs juokėsi – jie tiesiog kvailiojo! Kvailai rengėsi, kvailai mosikavo didžiuliais pripūstais falais–balionais. Tai buvo tarsi cirkas. Paryžiečiai į tai žiūrėjo be baimės – kiekvieno prancūzo pasąmonėje įrašyta, kad jo šalis užtikrina kiekvieno, net į tave nepanašaus, teises. Prancūzai didžiuojasi, kad jie demokratiškiausi pasaulyje.
Visgi šiandien Prancūzijoje kyla klausimas, kaip toli gali nueiti demokratija. Lietuvoje daug kas nepritaria gėjų paradams, o Prancūzijoje šią vasarą daugiau nei pusšimtis parlamento deputatų palaikė įstatymo projektą dėl draudimo nešioti „burką“ šalies teritorijoje. Burka – tai musulmoniškas apdaras, pilnai uždengiantis visą moters kūną, įskaitant veidą, liemenį, rankas, kojas. Moteris į tokius maišus kiša ne visuose musulmoniškose šalyse – dažniausiai Saudo Arabijoje, Afganistane, Irane. Paskutiniu metu Prancūzijos gatvėse tokių „prancūzių“ pasirodydavo vis daugiau. Netgi neįmanoma suprasti, kas gatve eina tame juodame maiše – vyras ar moteris. O gal tai teroristas? Juk labai paprasta, remiantis žmogaus teise gatvėje vilkėti drabužius, kurie atitinka tautybę, tikėjimą, – leisti musulmonams slėpti savo veidą ir kūną. Daugelis prancūzų ištikti šoko ir organizuoja judėjimus, palaikančius įstatymo projektą dėl draudimo dėvėti „burką“ Prancūzijos teritorijoje. Jei tau nepatinka – emigruok pas talibus į Afganistaną.
Štai jums ir demokratija. Prieš penkerius metus panaši diskusija visuomenėje kilo dėl musulmonų merginų (ir mergaičių), kurios mokyklose rišosi hidžabus. Šis galvos apdangalas tik visiškai dengė moters plaukus ir kaklą, veidą palikdamas atvirą. Tačiau buvo nuspręsta, kad leidus musulmonams į mokyklą eiti su savo religiniais drabužiais, žydams, su savais, budistams su savais, induistams su savais, krikščionims su savais, čia jau bus ne mokykla, o cirkas! Prancūzijoje labai griežtai prižiūrima, kad bažnyčia būtų atskirta nuo valstybės ir valstybinių įstaigų. Po ilgų diskusijų uždraudus musulmonėms mokinėms dėvėti hidžabą – Prancūzijos musulmonai atlyžo. Šiandien musulmonė prieidama prie mokyklos savo hidžabą nusiriša.
Bet gatvėje dėvėti hidžabą ji gali. Paryžiuje pilna afrikiečių spalvingomis suknelėmis, indžių su sariais, Azijos gyventojų su tiubeteikomis ir t.t. Be šitos įvairovės Paryžius – ne Paryžius. Dar nėra buvę, kad Prancūzija siektų reguliuoti žmonių aprangą gatvėje. Visgi pastaraisiais mėnesiais prancūzų demokratija pirmą kartą laiko egzaminą: ji nori sutrukdyti Prancūzijos musulmonėms vaikščioti „maišuose“. Baltosios paryžietės skambina į televiziją ir sako, kad moters maiše vaizdas jas gąsdina, tai sukelia šoką. Kokią teisę turi kitas žmogus gąsdinti savo kaimyną? Mano laisvė baigiasi ten, kur aš kėsinuosi į kito laisvę. Prognozuojama, kad neuždraudus „burkos“ – rytoj kai kuriuose Prancūzijos sostinės arabų kvartaluose vaikščios vien tik žmonės „maišuose“. 2 psl. >
Naujienos






















dArc > TRUE, tobula rasa, 2009-12-08 12:09
Alvydai, True, Tobula rasa teisingai pastebėjo - žiniasklaida tikslingai formuoja neigiamą...
TRUE 2009-12-08 04:01
Geras straipsnis.Labai teisingos mintys, Tačiau lietuvių žurnaliūgų ir ypač emigrantiškų...
alvidas 2009-12-07 22:28
tai ne mintys,zinoma,ju beprotiskai daug,tai ir ne chaosas.As tiesiog pasijuntu kitu...
tabula rasa 2009-12-07 21:08
Panašu, kad žmogus – tokia patikli būtybė, kad iš viso negali gyventi, jei jam ko nors...