Naujienos
Į pietryčius nuo Kauno miesto centro, kairiajame Nemuno krante, yra sena Jiesios gyvenvietė ir to paties pavadinimo piliakalnis, dabar Napoleono kalnu vadinamas. Už jo, prieš Šančius, į Nemuną įteka Jiesios upė, turinti nepakartojamo grožio slėnį su erozinėmis šlaitų atodangomis, reta augmenija. Tai turistų lankoma, viena mėgiamiausių kauniečių poilsio vietų. Nuo šios vietos ir prasideda valstybės saugoma teritorija - Jiesios kraštovaizdžio draustinis.
Bendras draustinio plotas - apie 410 ha (t. sk. 28 ha naujai prijungtų teritorijų), iš jų Kauno miesto ribose - apie 176 ha. Įsteigtas 1960. Jo paskirtis – saugoti Jiesios upės slėnio kraštovaizdį su raiškiomis atodangomis, eroziniais šlaitais ir krantais, retųjų rūšių augalais. Nors draustinis apsuptas besiplečiančio miesto, jame saugomos nepažeistos atodangos su kvartero sluoksniais, kreidos luistais, eroziniais šlaitais ir krantais. Jiesios slėnyje gyvena ypač retos kalninės apsiuvos, auga gebenė lipikė, tuščiaviduris rūtenis, kiti retieji augalai.
Kada įsikūrė Jiesios gyvenvietė, tikslių žinių nėra. Piliakalnio papėdėje, gyvenvietės daržuose ir Jiesios šlaituose rastus žalvarinius papuošalus, monetas, ietigalius, žiestų ir lipdytų molio puodų šukes, archeologai priskiria XI—XIII amžių laikotarpiui.
Sprendžiant iš Jiesios piliakalnio padėties, kaip teigė archeologas P. Tarasenka, piliakalnio viršūnėje galėjo būti iškilusio feodalo buveinė su pilaite, o papėdėje į pietryčių pusę, dabartinės Jiesios vietoje, įsikūrusi žvejų ir žemdirbių gyvenvietė, kuri klestėjo X - XIII amžiuose, bet dėl feodalų tarpusavio vaidų ar į kraštą įsibrovusių kryžiuočių ordino riterių buvo nusiaubta ir ilgainiui sunyko. Dalis gyventojų, ieškodami saugesnės vietos, pasitraukė į Jiesios upės, skendėjusios miškuose, aukštupį. Tokiu būdu atsirado pajiesio gyvenvietės, dabartinis Karkazų , o dar toliau kur įteka Vyčiaus upelis, įsikūrė Pavytės ir kiti kaimai.
Jiesios upė
Ten, kur šiuo metu teka Jiesios upė, senais laikais tyvuliavo jūra, kurioje klostėsi mergelinga kreida. Tai buvo maždaug prieš 70 milijonų metų . Slūgstant prieledyniniam baseinui, šioje dalyje pradėjo formuotis Jiesios upės baseinas, o vėliau - pati upė.
Turi 16 intakų: Vasakė, Zorstrata, Lašaša, Graižė, Viemuonia, Kiauliškė, Skerdupis, Rudė, Šventupė, Germuonis, Šlapakšna, Kumė, Aukštažys, Vyčius, Maišys, Sąnaša.
Jiesios upę maitina iš šlaitų besisunkiantys šaltiniai. Daugelis tiesiog srūva į upę. Prie jų sunku prisibrauti. Esantys prieinamose vietose šaltinėliai tarnauja žmogui - atgaivina tyru kaip krištolas vandeniu.
Draustinio augalija
Nors draustinis yra tik kraštovaizdžio ir palyginus su kitais Lietuvos draustiniais yra daug mažesnis, augalų rūšių Jiesios draustinyje daugiau negu botaniniuose draustiniuose. 1980 metų duomenimis, net 666 rūšys. Iš tų 666 rūšių 101 rūšis reta ir saugoma, o 14 įrašyta į „Lietuvos raudonąją knygą". Tai šiaurės kraštų liana - paprastoji gebenė, klumpaitė, lieknoji plukė, tuščiaviduris ir tarpinis rūteniai, mažoji vištapienė, plačialapė gegūnė, didysis asiūklis, žirnialapis vikis, didžioji dantenė, didysis putelis, gležnalapė nertis, gegužraibė, kompasinė salota. 2 psl. >
zuzu 2010-11-15 16:24
gyvenu cia ir taip tik is nuotrauku atrodo sieip nera cia kas nuostabaus..
a 2010-02-04 21:24
jau zinau, kur pavasary vaziuosiu
a 2010-02-04 21:24
jau zinau, kur pavasary vaziuosiu
a 2010-02-04 21:24
jau zinau, kur pavasary vaziuosiu