Gal 40-os Lietuvos politinės partijos – Lietuvos liaudies sąjungos (LLS) - įsteigimas nebūtų sukėlęs tokios reakcijos, jei ne drastiški ir stebinantys pareiškimai jos suvažiavime praėjusį šeštadienį. Galima suprasti K.Prunskienės ambicijas tęsti politinę veiklą po viso ruožo nesėkmių, nes 66-rių vasarį sulaukusi ekonomikos profesorė nepaprastai gyvybinga ir darbšti ir nė nemano sudėti rankų bei nuteisti save rezignacijai atokioje Labanoro sodyboje.
K.Prunskienės kelias iš tiesų ne rožėmis klotas. Jau taip atsitinka, kad net nuo sovietų valdžios nukentėję politikų tėvai arba jie patys ar iš didelio dėkingumo, ar iš nuoskaudų ir užsispyrimo ima ir puola į kojas „aukščiau stovinčiam“. Profesorės biografijoje rašoma, kad jos tėvą – 1941 m. birželio sukilimo prieš sovietus dalyvį – 1944 m. nužudė NKVD. Vadinasi, kažkur būsimos mokslininkės, politikės ir valstybės veikėjos genuose turėjo užsifiksuoti baisi nuoskauda sovietinei valdžiai, jos darytiems žvėriškumams. Bet atsitiko atvirkščiai: ji buvo susidėjusi su KGB – ta pačia NKVD atmaina...
Kaip sakoma, gerais norais kelias į pragarą grįstas. Daugelio talentingų žmonių ir net lagerius kentėjusių karjerą nulėmė kiti motyvai – noras geriau gyventi, padėti sotų pagrindą savo vaikams, iškilti patiems, patenkinti savo ambicijas bet kokiu būdu. Sovietai tai puikiai išnaudodavo. Kiek tokių pavyzdžių ir iš dabartinių valdžios žmonių, ir iš buvusių KGB kankinių bei tremtinių galima pateikti: pirštais, kaip sakoma, nerodysime...
Nėra pagrindo netikėti, kad guvi profesorė ketino įrodyti savo kompetenciją ne tik ūkio valdyme, bet ir politiniuose dirvonuose. Bet tame kelyje buvo ne tik žvaigždžių valandų – susitikimų su garsiais pasaulio žmonėmis, sėkmingų derybų, puikių mokslinių darbų, kūrybinio pasitenkinimo. Pirmoji nesėkmė – premjerės poste 1990-ųjų pabaigoje – 1991-ųjų pačioje pradžioje. Kažkas ambicingą jaunos valstybės premjerę įtikino, kad, kainas būtiniausioms prekėms pakėlus 3,2 karto, nepriklausoma Lietuva staiga šoktels į pirmaujančių pasaulio valstybių gretas. Kai kam pasirodė įtartina, kad toks veiksmas buvo atliktas po K.Prunskienės pasivaikščiojimo Kremliuje.
Ir tarsi tokio ekonominio akibrokšto rezultatas – „Jedinstvos“ maištas ir baisusis Sausio 13-osios sprogimas. Žinoma, reikia būti neįžvalgiam radikalui, kad visą kaltę dėl tų dienų įvykių suverstum tuomet dar net 48-rių nesulaukusiai ekonomikos profesorei. Bet nuolatinis jos kritikas (o juk iškart paskelbus Nepriklausomybę Aukščiausioji Taryba kovo 17 d. nutarė K.Prunskienę skirti pirmosios Vyriausybės vadove) kitas profesorius V.Landsbergis ne kartą teisingai pastebėjo, kad premjerės sąmoningi ir esą su Kremlium suderinti sprendimai tapo rimtu Sausio įvykių detonatoriumi...
Ką gi, palikime istorijai tuos neramius laikus. Tik tiek, kad jie tarsi užprogramavo tolesnį politinį K.Prunskienės kelią. Nuožmi kritika jos adresu ją lyg pastūmėjo šlietis prie kairiųjų jėgų, kurios profesorės laukė iškėstomis rankomis. Ilgas vingiuotas kelias nuo Lietuvos moterų asociacijos prezidentės, vėliau virtusios Lietuvos moterų partija, per agrarinę Valstiečių liaudininkų partiją, tuoktuvės su Naujaisiais demokratais ir dar balažin kuo, veržimasis į ministrės postą galų gale baigėsi skaudžiu fiasco: po pralaimėjimo pernai Seimo ir šiemet gegužę Prezidento rinkimuose (K.Prunskienė juose tegavo 3,86 proc. rinkėjų balsų) profesorė turėjo užleisti valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkės vietą jaunam ir ambicingam varžovui Ramūnui Karbauskiui. Liepą ambicingoji profesorė visiškai iš jos pasitraukė. 2 psl. >
Naujienos
























saulė 2009-12-09 23:56
Česlovas Iškauskas nieko naujo nesugalvojo, saulė visada teka iš rytų.
2009-12-09 21:35
nkvd-kgb-gru utėlės gėrė ir geria įvairių tautų žmonių kraują tenkindami tik savo...
fedia 2009-12-09 21:28
nei mokslininkė nei politikė o elementari eilės metų informatorė,o ten ir tie "nuopelnai...
A.P 2009-12-09 21:23
Manyčiau, kad Danutė Prunskienė labai korektiška ir giliai moksliška. Jos gyvenimas ir...