Naujienos
Ričardas Čekutis ("XXI amžiaus" nuotr.)
“Politinis korektiškumas” arba “Realioji politika” – bene dažniausiai vartojamos sąvokos tarptautinių santykių kontekste, tačiau ypatingai pasibjaurėtinai jos skamba kalbant apie tikrąsias žmogaus bei tautų apsisprendimo teises.
Simboliška: gruodžio 10-ąją, kai oficialiai pasaulyje minima Žmogaus teisių diena, ničniekuo taikai nenusipelnęs veikėjas gauna Nobelio taikos premiją. Šis niūrus vaizdelis, demonstruojamas visais televizijos kanalais, tik dar kartą įrodo “realiosios politikos” galią ir primena viešą veidmainišką pasityčiojimą iš vertybių, kurioms puoselėti ta premija ir buvo sukurta.
Egidijus Vareikis neseniai savo bloge eilinį kartą išreiškė meilę Tibetui, apgailestaudamas, kad dar visai neseniai “nepraėjo” šio žudomo ir naikinamo krašto laisvės siekius remianti rezoliucija Seime. “Nepraėjo” – dėl daugumos parlamentarų pademonstruoto “politinio korektiškumo”, mat po savaitės kažkas iš politikų turėjo važiuoti oficialaus vizito į Kiniją.
Seime dar daug kas „nepraėjo“ dėl to paties “politinio korektiškumo”.
Dauguma mūsų politikų išdavė ir Čečėniją kartu su visa išdidžia čečėnų tauta, nors tereikėjo labai nedaug – tik kokioje nors rezoliucijoje pasakyti nieko neįpreigojantį žodelytį „remiame“, tik priminti atbukusiam pasauliui, kad ši tauta ne mažiau verta laisvės už viso pasaulio „afroamerikiečius“ kartu sudėjus... Kur tau!
Čečėnija apskritai yra viso demokratiniu save vadinančio pasaulio sąžinės veidrodis, į kurį labai jau nesinori pažvelgti. Per 15 metų Rusija čia nužudė daugiau nei 300 tūkstančių žmonių (trečdalį tautos), nesuskaičiuojama daugybė čečėnų buvo priversta emigruoti ar glaustis skurdžiose pabėgėlių stovyklose, ekonomika visiškai sugriauta, o pats kraštas peverstas dykviete. Tačiau ar tokios „smulkmenos“ gali rūpėti tarptautiniams žmogaus teisių gynėjams? Čečėnai juk ne kokie gėjai ar romai, ne koks pedofilas Polanskis, o ir apie feminizmo problemas jie silpnai išmano.
O „realioji politika“ tokia – būsimasis Nobelio premijos laureatas jau tuoj po savo išrinkimo glėbesčiuojasi su žudiku Putinu ir nuolankiai inkščia apie santykių „perkrovimą“
Mūsų politikai kadaise išdavė ir kaimynus – Latviją ir Estiją – kai priėmė „nulinį“ pilietybės variantą. Mat Briuselio ir jo dirigentų Kremliuje taip pat erzinti nevalia dėl liūdnai pagarsėjusio mito, pravardžiuojamo „žmogaus teisėmis“. Mito, nes net Europoje realiai neginamos žmogaus teisės – tik selektyviai išskiriamos įvairių „mažumų“ grupės tautiniu, rasiniu ar seksualiniu pagrindu, suteikiant šioms grupėms visas privilegijas bei iškeliant jas virš visų likusiųjų. Tie, kurie su tokiu dirbtiniu išskirtinumu nesutinka arba drįsta aiškinti, kad visų teisės turi būti VIENODOS ir LYGIOS, geriausiu atveju apšaukiami tamsuoliais ir neišmanėliais. O dažniausiai – fašistais.
Tuo tarpu mūsų pašonėje tarpsta ir smirdi čigonų taboro kloaka, kūrenama šviežiai nupjautomis Turniškių pušimis, o visoje Lietuvoje nėra NĖ VIENO politiko ar šiaip žmogaus, pajėgiančio šį šiukšlyną iškuopti, nes romai turi tik teises, o visi likusieji – pareigą juos išlaikyti. 2 psl. >
Raimondas 2009-12-23 09:09
ŠAUNUOLIS
> Auditorija aiški 2009-12-18 20:25
Tamstos tamsumas prajuokino.Net nežinai,kaip šifruojasi 88.O mąstysena aiški-kas ne su...
vilnietis 2009-12-18 20:22
Puikus straipsnis!!!Jau skaičiau jį patriotai.lt
sip 2009-12-18 14:07
vienas teisingiausiu straipsniu ever Lietuvos ziniasklaidoje. Bet Cekutis is viso turbut nera...