Generolo Povilo Malakausko atsistatydinimas, kaip jau įprasta Lietuvos Respublikoje, gerokai pavėlavo. Minėtas nematomojo fronto karvedys savaime nelabai įdomus. Jokio savarankiško vaidmens Lietuvos istorijoje jis nesuvaidino. Bent jau taip atrodo žiūrint į viešai prieinamą ir žurnalistui pasiekiamą informaciją.
Sėdėjo, kiūtojo sau žmogutis ramiai, kur buvo patupdytas – vietoje kamščio, kurį ištraukus galima būtų išspausti valstybės organizmo pūlinius bei gangrenas, dezinfekuoti žaizdą ir pradėti gydymą. Už savo pirmtaką Arvydą Pocių, kaip pastebi buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Algimantas Matulevičius, buvo intelektualesnis ir, galima pridurti, mokėjo sklandžiau kalbėti, nemeluoti taip beviltiškai ir idiotiškai, kaip anas sovietinio saugumo (KGB) rezervininkas.
Seimas dar turės patvirtinti atitinkamą prezidentės dekretą, bet mažai tikėtina, kad valdantieji pasišiauštų prieš prezidentę. Ypač, kai dar nepasirašytas vos ne vos jų prastumtas biudžetas.
Kodėl dabar?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė po to, kai atleido iš pareigų du skandalingai pagarsėjusius VSD vadovo pavaduotojus – Dainių Dabašinską ir Darių Jurgelevičių,– pasiuntė keletą viešų ir neviešų signalų, jog suskaitytos ir minėtus personažus ilgai gynusio (savo ar ne savo valia) P. Malakausko dienelės. Dar vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje ji kelis kartus pakartojo, jog P. Malakauskas dirba „taip, kaip ji ir tikėjosi“, neaiškindama – gerai ar blogai. Pats generolas aiškino, kad net labai gerai, bet valdžios institucijų kuluarais, įvairiais kanalais nuvilnijo žinia, kad jis būsiąs pakeistas, „kai tik bus pasiruošta“.
Kas tokio kokybiškai naujo ištiko Lietuvą, jos žvalgybą ir prezidentūrą nuo to laiko? Eilinį kartą išaiškėjo, kad VSD klausosi nepatikusių žurnalistų pasinaudodama provincijos teismo viršininku. Būtų rimta bet kur, tik ne Lietuvoje, kur tie dalykai vyksta metų metais, yra šimtą kartų nupasakoti, išanalizuoti, aprašyti ir parodyti su visomis „slaptomis“ veiklos schemomis. Tiek prie ankstesnio prezidento, tiek prie D. Grybauskaitės. Tad manyti, jog P. Malakauskas kažkaip „perpildė jos Ekscelencijos kantrybės taurę“,– neišeina. Kad prezidentė kantri, rodo ir generalinio prokuroro Algimanto Valentino pozicijų stabilumas. Nepaisant niekingo pasirodymo VSD karininko Vytauto Pociūno žūties (ne)tyrime, taip pat akių vartymo stebint, kaip pedofiliški pasismaginimai ir ginkluoto žmogaus apeliacijos perauga į šaudymus gatvėse – viskas jam puiku. Šalina sau žmogus „smulkius nedidelius trūkumus“ ir tiek.
Gal visgi D. Grybauskaitė pasiruošė VSD struktūrinei reformai? Jei taip – ji ir jos komanda turėtų dirbti kažkaip netolygiai, tai miegodama, tai „ardama“ naktimis.
Lapkričio 13 dieną prezidentūra pranešimu spaudai pasigyrė esą Prezidentės iniciatyva parengtas Žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos projektas. 2 psl. >
Naujienos






















vladas 2009-12-30 16:33
GAL LAIKAS SUŽINOTI APIE SAVIVALDYBĖS IR R. ŠALAŠAVIČIŪTĖS NUSIKALTIMUS...
Virgis 2009-12-18 21:51
nu bet pavadinimas mandras, matosi, kad zurnalistas ne tupas :D
Kukalis 2009-12-17 23:36
Daug nesigilinsim į žvalgybą, tačiau ji turi būti nematoma ir nekomentuojama. Malakauskas...
Buras 2009-12-16 10:13
Ko jus norit is to interneto?Kas ka nori tas ta raso.Cenzuros uzsimanet?Negi taip sunku...