Naujienos
NASA nuotr.
Šiemet Mėnulyje atradus vandens astronomai per daug nenustebo. Tokių įtarimų jau senokai būta. Vanduo kosmose gana paplitęs. Mūsų vandenynai - iš kadaise Žemę tankiai bombardavusių ledinių kometų.
Tai kodėl jos negalėjo bombarduoti ir Mėnulio? Akivaizdūs vandens pėdsakai ir Marse. Gausu vandens tolimesnėse Saulės sistemos planetose - Jupiteryje, Saturne, Urane, Neptūne ir daugelyje jų palydovų.
Apie tai - LŽ pokalbis su gamtos mokslų daktaru, Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos docentu Jokūbu Sūdžiumi.
- Kyla įtarimas, kad vandens kosmose dairomasi ne vien iš smalsumo. Gal kosmoso vanduo kada nors išgelbės Žemę, kai neturėsime ko gerti?
- Mėnulio vandens mes gal ir negersime, tačiau tyrinėtojams vanduo tikrai pravers. NASA (JAV) planuoja atnaujinti astronautų ekspedicijas į Mėnulį apie 2020 metus, o vėliau ir įkurti ten nuolat veikiančią mokslinių tyrimų bazę. Būtų sutaupyta daug lėšų ir medžiagų, jei į šią bazę nereikėtų vandens gabentis iš Žemės.
- Kodėl po pirmosios amerikiečių ekspedicijos į Mėnulį 1969 metais buvo padaryta išvada, kad Mėnulio uolienos apskritai neturi jokių vandens pėdsakų?
- Į Mėnulį, kaip ir į Žemę, vandens dideliais kiekiais turėjo „atgabenti“ krintančios ledinės kometos. Tačiau 1969-1972 metų astronautų ekspedicijų atvežtose Mėnulio uolienose vandens pėdsakų neaptikta. Kaip žinome, Mėnulis neturi atmosferos. Todėl dieną Saulės apšviestas paviršius jo pusiaujo srityje gali įkaisti iki 130 laipsnių. Tokioje aukštoje temperatūroje ledas kaipmat išgarinamas. Kadangi „Apollo“ erdvėlaiviai leidosi būtent Mėnulio pusiaujo rajonuose, matyt, dėl to ir nebuvo rasta vandens pėdsakų. Tad jo imta dairytis Mėnulio ašigalių srityse, kur yra gilių, niekada Saulės spindulių nepasiekiamų kraterių, kurių dugne temperatūra nebūna aukštesnė kaip 150 laipsnių šalčio. Mokslininkai įtarė, kad ten galima aptikti ledo.
Netiesioginiai įrodymai, kad Mėnulyje gali būti vandens, buvo gauti iš NASA automatinių erdvėlaivių „Clementine“ (1994) ir „Lunar Prospector“ (1998). Šių metų spalį gauti nauji tyrimų rezultatai paneigė abejones, yra Mėnulyje vandens ar ne. Jas ėmė sklaidyti dar Indijos mokslininkų automatiniu erdvėlaiviu „Chandrayaan-1“ gauti duomenys.
Spalio mėnesį NASA kosminio Mėnulio kraterių stebėjimo erdvėlaivio (LCROSS) nešančiosios raketos „Centaur“ 2200 kg masės pakopa buvo nukreipta į Mėnulio pietiniame ašigalyje esantį 98 km skersmens ir 4 km gylio Kabėjo (Cabeus) kraterį. Ši pakopa smigo į kraterio dugną ir išmušė jame maždaug 20 metrų skersmens ir 5 metrų gylio duobę. Smūgio metu virš duobės maždaug į 2 km aukštį iškilo dujų ir dulkių debesis. Šį raketos kritimą sekė, fotografavo ir spektrometrais tyrė smūgio sukeltą dujų ir dulkių debesį LCROSS erdvėlaivis. Prietaisai parodė, kad šiame debesyje yra vandens garų ir ledo.
- O koks tas Mėnulio vanduo? Sūrus, gėlas?
- Niekas nežino, nes dar niekas jo neragavo. Tai duomenys, gauti atlikus dulkių debesies spektrinę analizę. Turint galvoje, kad ledas Mėnulyje yra giliame įšale, tai greičiausiai chemiškai grynas vanduo. Skonį jis įgyja tik dėl jame ištirpusių druskų. 2 psl. >
ase 2009-12-28 23:10
Mėnulio vandenį????????
Neužilgo. 2009-12-23 12:12
"Maximos"jau plauna butelius ir spausdina etiketes.
2009-12-22 11:53
savaitgali geriu benzina o db darbo dienom sita menuli :|
dmks 2009-12-22 09:06
kai jau nebus ka daryt tarp pirstu man rodos sudelius prasiskiesi ir gersi