Naujienos
Tarptautinės teisės ekspertas doc. dr. Dainius Žalimas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Parlamentinis tyrimas dėl Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo atskleidė, kad Lietuva yra pasirengusi pažeisti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, dėl to šio pažeidimo ištyrimas ir pripažinimas rodo valstybės atsakomybę tarptautinei bendruomenei. Iš esmės tai reiškia pažadą, kad ateityje tokių pažeidimų nebebus, teigia tarptautinės teisės ekspertas doc. dr. Dainius Žalimas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) paskelbus, kad Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos veikti CŽV kalėjimui, ELTA su teisės ekspertu kalbėjosi apie tai, ką šis pripažinimas reiškia pačiai valstybei ir tarptautinei bendruomenei, galimą atsakomybę, ar reikėtų šią istoriją sieti su buvusiais šalies planais priimti kalinius iš Gvantanamo bazės.
- Seimo komitetas pripažino, kad buvo sudarytos prielaidos CŽV kalėjimui Lietuvoje veikti. Kokie turėtų būti tolesni veiksmai?
- Aš iš visos šitos istorijos matyčiau tris tolesnius veiksmus. Vienas jų - ikiteisminis tyrimas, nors tą buvo galima daryti ir nepriklausomai nuo parlamentinio tyrimo. Kadangi tai yra du paralelūs procesai, vienas jų yra politinis tyrimas, kitas - teisinis. Tam nebuvo būtina laukti šių išvadų.
Antrasis būtų - įstatymų tobulinimas. Ir trečias - administracinių veiksmų būtinybė - nes iš tų išvadų matyti, kad galbūt neveikė informacijos teikimo mechanizmas -, bet galėtų būti ir platesnis atsakingų pareigūnų ratas. Nes bent jau aš nematau teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), visiškai nieko netikrindama, teikė tokią pagalbą Valstybės saugumo departamentui (VSD).
Yra Žvalgybos įstatyme tokia nuostata, kad kitos valstybės institucijos teikia pagalbą žvalgybos tarnyboms, tačiau ta pagalba turėtų būti teisėta, tai yra teikiama teisėtais ir įstatymo leidžiamais būdais. Šiaip VSAT jau anksčiau turėjo atkreipti dėmesį, kad VSD pareigūnai trukdo jiems atlikti savo pareigas. To nebuvo padaryta. Čia yra ne vien VSD kaltė.
- Ar toks slapto sulaikymo centro įrengimas Lietuvoje galėjo būti įteisintas?
- Išvadose yra minimi du centrai, jie pavadinti "Projektu Nr. 1" ir "Projektu Nr. 2". Vienas jų galbūt yra skirtas ne vien sulaikymui, bet kitas - tikrai tam. Bet kokiu atveju pats slapto sulaikymo centro įrengimas yra savaime neteisėtas, nes jokių slaptų sulaikymo centrų Lietuvoje negali būti. Tai pažeidžia daugybę įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, aš jau nekalbu apie Konstitucijos pažeidimus.
Skirtumas, ar slaptų sulaikymo centrų įrengimas yra sankcionuotas, ar ne, yra tik toks, kad įrengiant sankcionuotai atsakingų asmenų ratas būtų platesnis ir buvę valstybės vadovai turėtų už tai atsakyti. Jie neturi teisės sankcionuoti iš esmės neteisėtų dalykų. Joks valstybės pareigūnas, įskaitant ir valstybės vadovą, negali sankcionuoti slapto sulaikymo centro įrengimo Lietuvoje. 2 psl. >
Tomas J. 2009-12-23 12:34
“VSD buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti...
nuomonė 2009-12-23 11:26
ten Laurinkaus vieta
Tomas J. 2009-12-23 09:59
"Komitetas nustatė, kad VSD buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje,...
Kuoka 2009-12-22 23:48
Pocių į Lukiškes. Nedelsiant, kaip Tėvynės išdaviką.