Norėjau sudėlioti kalėdinį įrašą apie ekstrasensus ir stebukladares kates – mat CŽV sandėliukų paieškos Lietuvoje visiškai pabodo – bet broliškoji žiniasklaida pažėrė kitų dingsčių.
Ūkio ministro Dainiaus Kreivio privati erdvė buvo pralaužta kaip koks Da Vinci kodas. Man įdomu, kas nutiks „Opus Dei“ priklausantiems bildukams (tuk-tukams)? Ar jie prisipažins, už kokią kainą vietoje kryželio pakaklėje pasikabino slaptą kamerą? Ar gaus išrišimą? Beje, šnipinėjimo detalių nežinau – gal ir ne saviškiai D. Kreivį nufilmavo. Tačiau kaip svetimieji galėjo prasiskverbti į uždarą maldos grupę?
Su pasimėgavimu žiūrėjau Tėvynes Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seimūnų komentarus. Ypač tą, kur sakoma: tirsime, svarstysime... Pagalvojau – prieš prasižiodamas, tu bent panaršyk Vikipediją, juk nevaikštai be mobilaus telefono. Bet galiausiai konservatoriai sureagavo ideologiškai teisingai – girdi, didžiuojamės, kad ministras toks pamaldus. Konservatoriai dalį savo pareiškimo nurašė nuo "Opus Dei" informacjos biuro teksto.
Šiame įraše noriu pacituoti kelis sakinius iš knygos apie „Opus Dei“. Prieš tai reikia pasakyti, kad popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuotas šios organizacijos steigėjas Šv. Chosemarija (Josemaría Escrivá de Balaguer) nėra mano favoritas – jo portreto ant darbastalio nelaikau. O ir aš pats su katalikybe susijęs maždaug tiek, kiek Peteris Bloodas, airis, medicinos bakalauras ir piratas. Jis prisimindavo esąs katalikas tiktai tada, kada jam to prireikdavo. Tačiau pastarieji mūsų žiniasklaidos pasvarstymai apie „Opus Dei“ net ir man, parmazonui, kelia norą įsiterpti.
Šiek tiek nukrypsiu nuo „Opus Dei“.
Prisiminiau palaimintąjį Karolį von Habsburgą, kuris, deja, „Opus Dei“ nepriklausė, kadangi organizacijos dar nebuvo.
Karl Franz Joseph Ludwig Hubert Georg Otto Marie von Habsburg-Lothringen
Karolis I, paskutinysis Austrijos-Vengrijos imperatorius, paskelbtas palaimintuoju 2004-aisiais. Rimtas argumentas tiems Lietuvos monarchistams, kurie blaškosi tarp Habsburgų ir Urachų.
Vatikanas įvertino jo nuopelnus siekiant taikos. Karolis I vedė separatines taikos derybas su Prancūzija, pasisakė prieš sąjungininkų vokiečių vykdomą povandeninį karą. Imperatorienė Zita, jo sutuoktinė, liudijo, kad Karolis I nesutiko praleisti per Austrijos-Vengrijos teritoriją rusų revoliucionierių, tarp jų ir Lenino, todėl „plombuotas vagonas“ su ta publika pasiekė Rusiją per Vokietiją. Karolis I tokią diversiją priešininkų atžvilgiu laikė negarbinga. 2 psl. >
Naujienos




















(papildyta 22.00)
alex 2010-03-11 21:22
Labai teisingas paskutinis sakinys.
gazas 2010-01-02 18:01
manau bernardinai taikliausiai parashe shia tema
Kche... 2009-12-29 17:40
Atsiprašau, bet pasakysiu savo nuomonę. Gerbiamas autoriau, pagal nuotrauką ir straipsnį esi...
PirmaKarta® to 2 Ar 2009-12-29 14:15
Atsiprasau, ne ta komentatoriu nurodziau. Turi buti "to 2 Ar".