Naujienos
Gėris ir blogis – dvi pačios bendriausios moralinio vertinimo kategorijos, nuo kurių apibūdinimo prasideda kiekviena etinė teorija. Tikinčiam žmogui aukščiausias gėris – Dievas. Priklausomai nuo to, kaip jis suvokia Dievą, taip supranta ir gėrį. Nuo seniausių mitologinių laikų dievų elgesys ir jų priesakai, malonės bei bausmės buvo pagrindiniai orientyrai žmogui, kaip jis privalo elgtis. Istorijos eigoje žmonių protus palaipsniui užkariauja filosofinės teorijos, kuriose gėris siejamas su kuriuo nors principu. Žmogus yra labai sudėtinga būtybė, jo psichiką sukuria ir valdo glaudžiai susiję genetiniai, biologiniai ir psichologiniai veiksniai. Žmogus gyvena išoriniame pasaulyje, tačiau pastarąjį neretai iškraipo jo vidinis pasaulis, suformuotas vaikystės patirties, santykių su tėvais, artimaisiais. Maža to, vidinį pasaulį gali keisti ir nauji ryšiai su žmonėmis.
Vakarų kultūrai išskirtinai svarbi asmenybės sąvoka. Kiek žmogus save kaip asmenį įtvirtina, tiek jis išreiškia save pasaulyje. Todėl norint save suvokti, labai svarbu sąmoningai atsakyti į klausimus: kas aš esu? ko siekiu savo gyvenimu? koks žmogus noriu būti? kokiame pasaulyje noriu gyventi? Žmogaus emocijos, siekiai, mintys priklauso nuo pastangų įveikti svarbiausią žmogaus konfliktą tarp socialinių suvaržymų ir biologinių impulsų.
Žmogų veikia agresyvūs, malonumo siekantys, biologiniai impulsai ir vidiniai socialiniai suvaržymai, tad pagrindinis žmogaus tikslas, kad gyventų – įveikti šiuos suvaržymus. Šiuolaikinėje Europos filosofijoje būties problematika tebelieka pati fundamentaliausia. Ieškodama būties, filosofija gina savo specifiką mokslo, religijos, meno atžvilgiu. Tyrinėdama, interpretuodama būtį, filosofija kaip tik ir parodo savo unikalumą, kuris negali būti suvestas nei į žinojimą, nei į tikėjimą. Filosofinis būties apmąstymas netapatus nei racionalioms abstrakcijų konstrukcijoms, nei mistinėms intuicijoms (nors kaip momentai jos ir įeina į filosofinį pažinimą).
Domėdamasi būtimi, filosofija atskleidžia ypatingą pobūdį to mąstymo, kuriame būtis tik ir atsiveria. Ir tai nėra nei nuosekli loginių operacijų eilė, nei poetinė vaizduotė. Būties mąstymas – tai savitas gyvenimo būdas. Tai ypatingas minties budėjimas, kuris pašauktas saugoti mūsų egzistenciją nuo slydimo į beprasmybę. Tai retos ir tik kraštutinėmis visų žmogaus jėgų pastangomis išlaikomos dvasinės akimirkos, kurios ir įprasmina mūsų buvimą pasaulyje, tai savotiškas amžinybės įvietinimas laikinoje kasdienybėje.
Krikščionybėje Šv. Augustinas išaiškino subjektyvią emocinę patirtį. Jis teigė, kad žmogus nuolat išgyvena kovą tarp kūniškosios ir dvasiškosios valios. Šventasis Augustinas tiki, kad žmogaus prigimtis dvilypė: kūnas ir siela. Todėl žmogus yra ir šio, žemiškojo, pasaulio. ir dangiškosios „valstybės” pilietis. Esminis faktas tai, kad žmogus turi dvejopus interesus: pasaulietinius – susijusius su kūno gėrybėmis. Kiti – anapusiniai – susiję su žmogaus siela. Tai priartina žmogų prie gyvenimo ir mirties paslapties. Pagrindinis valios svoris – meilė. Meilė yra aukčiau už protą ir jusles. Šv. Augustino valios pagrindinė jėga – meilė. 3 psl. >
sausa tema 2010-01-15 15:05
Na visai man patiko šianank sapnuoto sapno reiškinys, kad mergina ir vaikinukas kad bėga,...
deja 2009-12-31 12:27
deja, nei ES nei rytu europa cia niekuo deta, masiskas vartojimas sukele ne tik materialini bet...
vika 2009-12-29 14:42
kunigai yra vertingiausi
palmira kelertiene 2009-12-28 20:22
DEKOJU VISIEMS