Užuomina apie kates ir ekstrasensus sulaukė paraginimų – rašyk!
Rašau. Labai trumpas pasakojimas. Kažkada perskaičiau, kad vienas Seimo narys nusivežė katiną į sodybą prie Kauno. Katinas tenai pradingo. Seimo narys išvažiavo namo. Po kiek laiko į namus parsirado ir katinas. Jis pėsčias (!) iš pakaunės parėjo į Vilnių.
Katino žygiais dažniausiai niekas nesistebi, užtat klausytojus apima noras plepėti apie gyvūnus.
Šios istorijos paslaptingoji pusė yra tai, kad nėra jokio paaiškinimo, kaip katinas surado kelią namo. Pasvarstymai, kad „katės jaučia“, arba „paukščiai irgi grįžta“ yra tautosaka. Iki mokslo toloka.
Pateiksiu kelias hipotezes.
Kačių dievas
Tarkime, kad katinas grįžo namo, kaip sparnuotoji raketa pataikė į taikinį. Schema paprasta, bet neaišku, kas kiekvieną akimirką pasako katinui, kuria kryptimi eiti. Sunku būtų patikėti, kad katinas buvo nukreipiamas, pvz., iš kokio nors NATO raketų valdymo centro. Belieka prileisti, kad katiną vedė Kačių dievas.
Jonukas ir Grytutė
Mokslinės hipotezės tuo gražesnės, kuo jos labiau nuskustos vadinamuoju Occamo skustuvu. Skustuvas – simbolinis. Tai yra taisyklė, jog ką nors aiškinant būtina išsiversti su kuo mažiau sąvokų.
Be Kačių dievo galima apsieiti. Tereikia prileisti, kad katinas iš anksto nužymėjo kelią namo, kaip Jonukas ir Grytutė – šie barstė trupinėlius. Patikimiausias dalykas būtų siūlas, kurio vienas galas pritvirtintas namuose, kitas – prie katino. Graži schema, tačiau hipotetinis siūlas turėtų būti stebuklingas: labai skvarbus (perveriantis visas kliūtis tarp namų ir katino), bet ir nenutraukiamas, vadinasi, labai laidus – už jo niekas neturėtų užkliūti. Siūlo savybės tokios, kad jį galėtų sukurti tiktai Kačių dievas.
Nuskustas Occamo skustuvu, Kačių dievas ataugo kitoje vietoje.
***
Tiek apie kates. Neseniai archyve radau 1998 m. rašytą savo tekstą. Nelabai pamenu, kokia proga jį sukūriau. Atrodo, kad tai medžiaga TV laidai.
Psi generatorių kūrimas Lietuvoje 1983 – 1984 m.
Šiame rašiny pateikiama tik viena istorija apie saviveiklinius bandymus su psi generatoriais, nors jų gamintojų Lietuvoje būta ir daugiau.
Būtina šiek tiek nupasakoti šių bandymų kontekstą.
1980 m. Vilniuje atsirado legalus parapsichologų steiginys, jis vadinosi Biofizinių reiškinių tyrimo sekcija prie Mokslininkų rūmų (jų būstinė – Verkiuose). Sekcijai vadovavo fizikos mokslų kandidatas Jonas Gikys.
Sovietiniu žargonu tai buvo “visuomeninė-mokslinė organizacija”. Tuo metu Lietuvoje jau būta saviveiklinių parapsichologų terpės. Pavyzdžiui, statant tuometinio Vilniaus Pedagoginio instituto naujesniuosius rūmus, be tradicinių grunto tyrimų, nuo visokiausių įgriovų buvo apsidrausta netradiciniu būdu. Tyrimų vadovas, žinomas inžinierius, išnagrinėjo statinio planą (t. y. popieriaus lakštą), panaudodamas svambalą, ir pagal jo virpesius bandė surasti, kurioje vietoje gali būti klastingų požeminių vandenų. Šioje srityje jis buvo įgudęs meistras, nes tokiu būdu greitai surasdavo šuliniams tinkamas vietas, taip sumažindamas savo organizacijos išlaidas. Tokie gebėjimai parapsichologų žargonu vadinami telestezija arba biolokacija. 2 psl. >
Naujienos



















aaaaaaaaa 2010-04-06 20:31
obaaaaaaaaa
tadas 2010-01-05 15:30
Butinai tai perskaityk,nes naudinga.Skaitant ši straipsni jus galite pakeisti savo gyvenima!Aš...
kontorai 2010-01-05 14:39
ar tik ne ta pati "kontora" ir leidžia Puipai išsidsirbinėti nešvankiai perinterpretuojant...
kačių dievas > Mili 2010-01-05 12:35
gausite jūs ta aktyviausio(s) komentuotojo(s) prizą, nesiparinkite