Romanas: Arijos diagnozė − paauglė. 15 dalis 8

Gretos romanas, Arija, paauglė, meilė

8	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

Greta (asmeninio archyvo nuotr.)

 

Kelis kartus apsisukau prieš veidrodį. Trumpas sijonėlis dailiai pabrėžė kojas, plonytė palaidinė gulė nelyginant antra oda. Šįkart susigundžiau lengvu makiažu, tačiau netgi prie jo teko paplušėti valandą, kol viskas atrodė būtent taip, kaip įsivaizdavau. Plaukus paleidau laisvai kristi bangomis, šiek tiek supurškusi laku, kad atrodytų puresni.

Žvilgtelėjau į laikrodį – be penkių aštuonios. Po dešimties minučių buvau susitarusi su Eriku susitikti kieme.

Mama buvo šiek tiek nustebusi, kai pareiškiau, jog vakarą praleisiu klube su draugais, man tai nebuvo būdinga, tačiau šiek tiek paburbėjusi, gavau jos leidimą negrįžti iki vėlumos. Kupina geros nuotaikos, kuri tiesiog liejosi per kraštus, išskubėjau pro duris.

Lėtai ėjau šaligatviu prie susitikimo vietos, kai pro šalį lėkusi juoda mašina greit sustojo ir pasignalizavo. Pro keleivio dureles iš automobilio išvirto Erikas ir man pamojo. Nustebusi priėjau prie jo.

– Sveika, – iškvėpė kamuolį garų.

– Labas.

– Tai mano pusbrolis, – atsainiai mostelėjo sau ranka už nugaros, – jis mus nuveš.

– O…

Erikas padėjo man įlipti į vidų, kur jau sėdėjo keli jaunuoliai ir mergina. Teko dar šiek tiek pasispausti, kai Erikas prisiplojo man prie šono – gale sėdėjome keturiese. Nepastebėjau, kai Erikas paėmė mane už rankos ir tvirčiau apsikabino. Per daug nesvarsčiusi, pasislinkau prie jo – tai buvo kur kas maloniau negu nepažįstamojo atsikišęs petys.

– Tavęs kelias dienas nebuvo mokykloje… Kur buvai dingus? – išgirdau aksominį jo balsą prie ausies.

Hm, anksčiau jis manęs nė nepasigedo, juk vakar nė žodžiu apie tai neužsiminė, o dabar staiga susidomėjo.

– Ai, problemos namuose, – leptelėjau.

– O dėl šio vakaro bėdų neturėsi? – susiraukė

– Ne, – nusišypsojau.

Už lango greitai keitėsi vaizdai ir netrukus mašina jau stovėjo prie klubo durų. Niekuo neišsiskiriantis vientisas pastatas su keliais apsauginiais prie įėjimo. Eriko pusbrolis pirmasis žengė prie vyrų ir su jais pasisveikinęs, praleido mus vidun.

Akimirksniu tranki muzika pasiekė ausis ir tvankus oras užgulė pečius. Erikas padėjo nusivilkti paltą ir nusivedė prie baro. Atsisakiau bet kokio stipraus alkoholinio gėrimo, nes žinojau, jog greit apsvaigstu, tad stovėjau šalia, kol jis tarėsi su draugais.

– Eime pašokti? – paklausė, palinkdamas prie manęs.

Nespėjau net prasižioti, o kitą sekundę jau sukausi tarp Eriko rankų. Šokti nesidrovėjau, tad greitai įsijaučiau į muzikos ritmą ir ėmiau sukinėtis aplink jį. Jis kiek nustebo dėl tokios mano iniciatyvos, tačiau liko patenkintas. Jaučiausi puikiai ir norėjau tai parodyti.

Gundančiai judinau klubus ir retkarčiais vis netyčia prisiliesdavau prie jo. Greitesnę dainą pakeitė lėtesnė, Erikas nedvejodamas prisitraukė prie savęs ir jo rankos jau klaidžiojo mano liemeniu, prie ausies išgirdau sakomą komplimentą. Atsainiai apsikabinau jį per kaklą ir leidausi jo vedžiojama po šokių aikštelę. 2 psl. >