Reuters/Scanpix nuotr.
Visame pasaulyje garbinamo geltonojo metalo kaina pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas, tačiau garsiausi finansų ekspertai investuotojus į auksą ragina gerai pasverti savo galimybes. Ateiviai labai stebėtųsi ir tikriausiai nesuprastų žmonių elgesio su auksu. Kasa jį giliose šachtose Afrikoje ar Sibire, perdirba, sulydo į luitus ar monetas ir... vėl paslepia seifuose bankų požemiuose.
Kartais žmonės atidaro tuos seifus, pasižiūri į geltonojo metalo luitus ir vėl užrakina. Ko jie tikisi slėpdami šį metalą?
Nebandykite kietumo dantimis
Šiais laikais bet kuris, žinoma, jeigu turi kišenėje šiek tiek pinigėlių, gali nusipirkti tikrų tikriausio aukso luitų. Populiariausi – nuo 1 gramo iki 1 kilogramo. „Šiuo metu investicinio aukso paklausa Lietuvoje padidėjusi. Populiariausi yra 50, 100 ir 1000 g aukso luitai, pagaminti bendrovių „Valcambi“, „Credit Suisse“, „Johnson Matthey“ bei PAMP“, – sako Ūkio banko Privačios bankininkystės departamento privatus bankininkas Andrejus Romanovskis.
Taigi 1 g luitas (mažesnis nei 10 centų moneta) jums kainuotų 162 Lt, 100 g – 9219 Lt, o kilogramas – per 75 tūkst. Lt. Tačiau įsigyto aukso luito nebandykite laikyti delne ir neleiskite to daryti savo bičiuliams. 999,99 aukso prabos luitai yra palyginti minkšti, todėl ant jų palikto piršto atspaudo praktiškai neįmanoma panaikinti, ką ir kalbėti apie bandymą aukso kietumą patikrinti dantimis. Apčiupinėtas aukso luitas iš karto prarastų vertę ir parduodami turėtumėte gerokai sumažinti kainą. Ekspertai pataria įsigyto aukso luito net neišimti iš pakuotės. Taigi savo auksu patartina gėrėtis tik akimis ir saugoti jį banko seife.
Kainų šuoliai
Aukso kaina nuo 1944 iki 1972 metų, kol galiojo vadinamasis „Bretton Woods“ susitarimas, buvo stabili – 35 dol. už unciją (oz; 1 oz = 31,1034768 g). Tačiau amerikiečiai 1972 m. nusprendė atsieti dolerį nuo aukso. Panaikinus vadinamąjį aukso standartą, kainai leista laisvai svyruoti, o dolerius spausdinti. Žmonės labai išsigando tokių galimybių ir puolė pirkti aukso. Paklausai išaugus, kaina šoko aukštyn iki 200 dol. už 1 oz, po kelių mėnesių nukrito iki 100 dol. už 1 oz, tačiau, 1978 m. prasidėjus naftos krizei, per dvejus metus auksas pabrango net iki 835 dol. už 1 oz. Taigi per 8 metus aukso kaina pakilo net 2285 proc. Kai žmonės suprato, kad pasaulio pabaiga nutolo ir šalių ekonomikos pradėjo atsigauti, jie pradėjo taip pat skubiai atsikratyti įsigyto aukso. Jo kaina nukrito iki 300 dol. už 1 oz, paskui du dešimtmečius svyravo pakildama iki 500 ir nusileisdama iki 250 dol. už 1 oz. 2000-aisiais vėl prasidėjo aukso kainos augimas. Pastaraisiais metais ji pasiekė neregėtas aukštumas – 2009 m. gruodį kaina buvo 1213 dol. už 1 oz (per 60 dienų paaugo net 17,6 proc.). Per pastaruosius 5 metus investicinio aukso kaina išaugo 162 proc.
Investuotojus domina prognozės. Kai kurie ekspertai tikina, kad aukso kaina per kelerius metus gali pasiekti 4000–5000 dol. už 1 oz. Ar tikėtina? Finansų ekspertai investuotojus ragina nepasiduoti emocijoms. Jie aiškina, kad 1980 m. aukso kaina buvo didesnė negu nustatyta dabar. Jeigu įvertintume infl iaciją per 30 metų, dabar aukso kaina turėtų siekti net 2000 dol. už 1 oz. Dolerio ir kitų valiutų perkamoji galia per 30 metų gerokai sumažėjo, taigi ir seifuose paslėptam auksui nepavyko ir niekada nepavyks išvengti jo vertę mažinančios infl iacijos. Beje, ir 1980-aisiais būta prognozių, kad aukso kaina pasieks 2000 dol. už 1 oz, bet ji nukrito taip pat greitai, kaip užaugo.
Lietuviams patinka nedideli luitai
Ūkio banko Privačios bankininkystės departamento privatus bankininkas Andrejus Romanovskis sako, kad investuoti į auksą apsimoka 5–10 metų terminui. „Šiuo metu visame pasaulyje stebimas žaliavų, kartu ir aukso, rinkų atsigavimas. Augant aukso paklausai bei silpnėjant doleriui ateityje galima tikėtis aukso kainos augimo. Daugelis analitikų ir investuotojų mano, kad per artimiausius dvejus metus aukso kaina pasieks net 2000 dol. už 1 oz“, – sako A.Romanovskis.
Pasak bankininko, Lietuvoje populiariausi nedideli aukso luitai. Prireikus juos galima iškeisti į pinigus, o kitus luitus pasilikti. Kiek savo lėšų reikėtų skirti investicijoms į auksą? Pasak A.Romanovskio, auksas turėtų sudaryti apie 10 proc. jūsų investicinio portfelio.
Auksą parduoda auksomatai
Šiais laikais aukso įsigyti nesudėtinga. Jau nebūtina eiti į banką. Štai Vokietijoje, Frankfurto oro uoste, šių metų birželį pradėjo veikti pirmasis pasaulyje auksą parduodantis auksomatas (panašus į bankomatą). Auksomatas parduoda 1, 5 ir 10 gramų aukso luitus, taip pat auksines monetas. Jo veikimo principas panašus į bankomato, tačiau vietoj pinigų išduodamas auksas. Iš viso artimiausiais metais Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje planuojama įrengti apie 500 auksomatų. Kodėl tik šiose šalyse? Auksomatus diegiančios kompanijos atlikti tyrimai parodė, kad būtent vokiečiai daugiausia investuoja į auksą.
„Taip yra dėl istorinių priežasčių. Per du pasaulinius karus daug vokiečių prarado beveik viską, todėl jie dažniau ir daugiau perka aukso nei kitų šalių gyventojai“, – sako auksomatus diegiančios kompanijos vadovas Tomas Geisleris.
Lietuvos atsargos sumažės
Remiantis Pasaulio aukso tarybos (angl. World Gold Council) informacija, 2009 m. rugsėjį ofi cialiosios pasaulinės aukso atsargos sudarė 29 634 tonas. Iš jų daugiau kaip 90 proc. priklausė 18 pasaulio šalių bei Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos centriniam bankui. Pirmauja JAV, sukaupusi 27,2 proc. visų pasaulinių atsargų, Vokietija – 11,4 proc., Prancūzija – 8,2 proc., atsilieka Kinija ir Šveicarija – po 3,5 proc., Rusija – 1,9 proc., o ECB – 1,7 proc. ir t. t.
Pasaulio aukso tarybos ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie tai, kokią dalį auksas sudaro šalių finansiniuose rezervuose. Pagal šį rodiklį 2009 m. birželio 16 d. pirmavo Graikija (92,1 proc.), Portugalija (90,3 proc.), Slovakija (79,5 proc.), JAV (78,9 proc.) bei Prancūzija (74,2 proc.). Lietuvoje šis rodiklis buvo 3 proc., Latvijoje – 5,2 proc., Estijoje – 0,2 proc., Lenkijoje – 5 proc. Beje, atėjus laikui įsivesti eurą, Lietuva į ECB turės pervesti apie 246 mln. eurų (848 mln. Lt), o 15 proc. šios sumos turės sudaryti auksas. Taigi iš Londone saugomų 5,8 t aukso atsargų apie 2 t Lietuva turės perduoti ECB.
Perka remdamiesi gandais
Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos prezidentas:
Šiuo metu aukso vertė pasiekusi aukščiausią tašką, investavimo rizika labai didelė. Kodėl? Prisiminkime nekilnojamojo turto kainas prieš dvejus metus. Juk buvo akivaizdu, kad pirkti nebeapsimoka, visi suprato ar nujautė, kad kainos prasilenkia su realybe, t. y. pučiamas vadinamasis burbulas, ir jis vieną dieną sprogo. Negalėjo nesprogti. Labai tikėtina, kad dabar pučiamas investicijų į auksą burbulas. Pastebėjau, kad šiuo metu auksą perka investavimo teorijos neišmanantys ir neturintys patirties žmonės. Jie, remdamiesi gandais, perka ne aukso ateities sandorius, net ne investicinį auksą, bet juvelyrinius dirbinius, kurių likvidumas yra labai mažas, taigi realizuojant labai daug prarandama. Be to, yra žinių, kad kai kurių valstybių centriniai bankai, keletą metų didinę savo pozicijas pirkdami auksą, pastaruoju metu jį pradeda pardavinėti. Tai – ženklas, kad aukso kaina netrukus gali kristi. Taigi investicijos į auksą yra ne mažiau rizikingos nei investavimas į akcijas, kietuosius metalus ar naftą.
Kainą lemia žmonių lūkesčiai
Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė:
Investavimas į auksą atgyja neramiais laikais. Tada žmonės pradeda galvoti, kad auksas ištveria visas krizes. Tačiau iš tikrųjų yra kitaip. Pasvarstykime. Obligacijos uždirba palūkanas, akcijos – dividendus. O ką uždirba auksas? Jis nieko neuždirba. Kaip žaliavą auksą panaudoti sudėtinga. Jis naudojamas tik papuošalams gaminti bei elektronikos pramonėje. Taigi jo panaudojimas labai ribotas. Apskritai aukso kaina auga ar mažėja ne dėl jo, kaip metalo, paklausos, bet dėl žmonių lūkesčių. Žmonės kažkodėl galvoja, kad auksas mažiausiai nuvertėja. Tačiau nekinta tik jo svoris, o vertę sugraužia infl iacija. Pastaruoju metu aukso kaina labai pakilo, taigi neseniai įsigijusiems aukso pasisekė, tačiau negalima sakyti, kad tai buvo gudriai apskaičiuotas sprendimas. Tai – atsitiktinumas. Net labai ilgai laikant auksą niekas neduos garantijų, kad tokia investicija bus naudinga.
Albinas Čaplikas
Facebook
Twitter
nusiųsk el.paštu
Skaityti komentarus 20