Naujienos
Paaiškinimų, kodėl musų ūkį ištiko krizė, kas ją paskatino, yra įvairiausių.
Tai ir vietiniai bankai, kurie dalijo kreditus, paskui staiga nustojo lengvai skolinti, ir išorinis poveikis. Teigiama, kad mūsų nuosmukį sąlygojo pasaulinė krizė, taip pat valiutų valdybos modelis – kadangi litas susietas su euru, sunku devalvuoti litą. Kalti ir JAV finansininkai, norintys perdalyti turtą, ir išpūstas nekilnojamojo turto kainų burbulas, ir „naktiniai“ mokesčiai, kurie ne pagerino, bet pablogino padėtį ir pan.
Mano požiūriu, Lietuvos ūkio nuosmukio svarbiausioji priežastis kita. Pabandysiu ją apibūdinti.
Pirmiausiai reiktų pabrėžti , kad krizės yra įprastas reiškinys pasaulio ūkyje. Jų buvo daug ir įvairių. Kitose šalyse žmonės prie jų įpratę ir psichologiškai pergyvena tai lengviau negu Lietuvoje.
Pagrindinė krizių priežastis ta, kad verslininkai ar namų ūkių tvarkytojai investuoja, neturėdami tikslios informacijos, kaip tos investicijos sugrįš . Jie vadovaujasi savo lūkesčiais ir intuicija, bet negali numatyti, kokios kainos bus ateityje, kokia bus paklausa ir pasiūla, nes ateities rinkų dar nėra. Tai nereiškia, kad žmonės visada klysta. Kadangi, darydami sprendimus apie ateitį, jie vadovaujasi praeities informacija, be to mėgdžioja tuos, kuriems pasisekė, tai susidarius kritinei mėgdžiotojų masei ir prisisotinus paklausai resursai neretai investuojami neefektyviai – ten, kur jie atsipirkti nebegali.
Teigiamas krizių poveikis tas, kad jos perorientuoja žmonių veiklą ir padeda racionaliau paskirstyti išteklius. Po krizės išlieka stipriausios ir sveikiausios įmonės. Silpnos arba tos, kurios nereikalingos žmonėms, turi pasitraukti.
Olandijos pamokos
Ekonomikos istorijoje žinomas reiškinys – vadinamoji „olandiškoji liga“ (angl. Dutch disease).
Atradus Šiaurės jūroje naftos bei dujų, septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjus jų gavybą, Olandijos vyriausybė nutarė už gamtos išteklius gautas lėšas panaudoti kitiems ūkio sektoriams stiprinti. Per palyginti trumpą laikotarpį į šiuos sektorius buvo įlietos didelės pinigų masės.
Netikėtai rezultatas buvo visai priešingas, negu tikėjosi Olandijos valdžia. Prasidėjo infliaciniai procesai. Olandijos įmonių konkurencingumas tarptautinėse rinkose nusmuko, valiuta sustiprėjo ir remiamų sektorių eksportas sumažėjo. Pasirodė, kad lengvai gaunami pinigai ne padėjo įmonėms, bet joms pakenkė, nes įmonės investavo ekstensyviai – į esamų technologijų ir produktų plėtrą, bet ne inovatyviai – į naujas technologijas ar produktus, nes pastariuosius visų pirma dar reikia sukurti.
Kitais žodžiais tariant, pasirodė, kad ne tik kapitalo trūkumas, bet ir jo perteklius gali būti kenksmingas ekonomikai. Lengvai gaunami pinigai ir išleidžiami lengvai. Viena iš priežasčių, kodėl Norvegijoje vyriausybei kasmet leidžiama panaudoti ūkyje tik kelis procentus iš naftos gaunamų pinigų, yra panašių kaip Olandijoje procesų baimė. 2 psl. >
Aha 2010-01-13 14:22
Krize, pasiulai 50Lt uz diena, kad sukrautu malkas tai kaimietis sako - eik tu s..kt.Gal ne i...
seiminija 2010-01-12 15:28
gerai, kad ne masiškai žmonės ėmė greituosius kreditus, o tai būtų dar baisiau
štai 2010-01-11 01:29
Анна Мейзер: Литва обрела "энергетическую...
skorpis 2010-01-10 13:20
Visiskai klaidinantis straipsnis. Krizes priezastys yra labai gerai zinomos ir slepiamos. Kodel?...