Eilinė pamaina Europos Sąjungos (ES) „vartų sargyboje“ šį kartą tapo neeiline. Pirmininkavimą unijai iš Švedijos pusei metų perimanti Ispanija žengia į pakeistą veiklos aplinką, nes ėmė veikti Lisabonos sutartis. Greta ES pirmininkaujančios valstybės narės iškilo visai naujas Europos vadovų tarybos (EVT) pirmininkas, neoficialiai vadinamas ES prezidentu, su tiek pat konkrečiais įgaliojimais (tiesa, sprendimų priėmimas Taryboje dar penkerius metus vyks pagal senąją, Nicos sutartyje numatytą tvarką).
Švedijos pirmininkavimas ką tik pasibaigusių metų antrąjį pusmetį buvo išties vykęs. Vienas ryškiausių veiksmų buvo vadovavimas diskusijoms dėl pirmojo EVT pirmininko („ES prezidento“) kandidatūros. Geras pustuzinis buvusių prezidentų ir premjerų, aptariamų kaip pretendentai į šį naują postą, liudijo ES šalis nares turint smarkiai skirtingas nuomones. Pozicijų derinimas užtruko, ir Švedijos premjeras Reinfeldtas net turėjo teisintis: „Reikia laiko, norint suderinti 27 valstybes nares, antraip Europos Sąjungą valdytų vos keletas šalių.“
Ištikima savo slinkimui į priekį pusės pėdos ilgio žingsniais ES paliko senąjį vadovavimą unijai ir kartu pridėjo naują nuolatinio (EVT skiriamo dviem su puse metų su galimybe pratęsti dar vienai tokiai pat kadencijai) EVT pirmininko postą. Juo EVT išsirinko trumpai pabuvusį Belgijos premjeru flamandą Hermaną Van Rompuy.
Kaip tiksliai bebūtų apibrėžtos ES pirmininkaujančios šalies (jos vykdomosios valdžios vadovo asmenyje) ir EVT pirmininko funkcijos (o jos apibrėžtos gan miglotai, irgi tradiciškai paliekant valstybėms narėms interpretavimo galimybę), labai daug nulems praktika.
Ispanijai ir lemta padėti pirmuosius štrichus, praktiškai įgyvendinant ES pirmininkaujančios šalies vadovo ir EVT pirmininko funkcijų pasidalijimą.
EVT Lisabonos sutartimi oficialiai virto tuo, kuo buvo neoficialiai – aukščiausia politine ES institucija. EVT pirmininko užduotis yra rengti šios tarybos posėdžių darbotvarkę, vadovauti svarstymams, parengti išvadų projektus, užtikrinti politinių sprendimų įgyvendinimo eigą kitų ES institucijų veikloje. H. Van Rompuy pirmininkavimo dėka 27 ES šalių narų vadovai sugebės susitarti dėl savo reguliarių (ne mažiau dviejų kartų per pusmetį) susitikimų darbotvarkės, įstengs priimti visus tenkinančius sprendimus ir to dėka kalbėti ES išorėje ne tik vieno asmens lūpomis, bet ir teikti vieną, suderintą nuomonę (priimtą pačiam EVT pirmininkui neturint balsavimo teisės).
Tuo tarpu ES pirmininkaujanti valstybė narė susitelks ties kasdiene, rutinine, iš anksčiau nustatyta ir sutarta veikla – organizuos kelių šimtų darbo grupių veiklą, ruošiant ES Tarybos posėdžius, vadovaus Tarybos posėdžiams ir sprendimų (ES teisės aktų) priėmimui.
Atrodytų, viskas aišku, tačiau... 2010 m. pirmą pusmetį ES savo pusėje surengs du aukščiausio lygio vadovų susitikimus – su JAV ir su Lotynų Amerikos valstybių vadovais. Kaip visada, susitikimai vyks pirmininkaujančioje šalyje – Ispanijoje. Kas pirmas pasveikins Ispanijoje prezidentą B.Obamą, atvykusį į susitikimą su ES vadovybe? 2 psl. >
Naujienos






















Mili 2010-01-19 13:40
Kokia galėtų būti ES raida? Arba eiti link federalizmo (link ko, manau, ir einama, Lisabonos...
kjgkb 2010-01-11 17:18
Gerai duosiu paprasta dalyka kodel SSRS tapo tuo kuo tapo :D Kas buvo SSRS - rusu valstybe kur...
Arvydas 2010-01-11 10:29
Nieks nesikeicia,toks pat kiekis zmoniu savo laiku giedojo ditirambus TSRS,dabar tiek pat gieda...
joprst 2010-01-11 09:53
ar ES ar TSRS tas pats šūdas ,nepriklausomybės gaila nebėra.