Naujienos
Surikti „Seimą lauk!“ lengviau, nei jį paleisti. Ruslano Kondratjevo nuotr.
Ekonominė krizė, žemi Seimo reitingai, nesibaigiantys skandalai skatina neapykantą atstovaujamąja demokratija grįstai santvarkai, kurioje parlamentui skirtas didelis politinis vaidmuo.
Vėl pasigirdo šūkiai, raginantys įvesti daugiau tiesioginės demokratijos, suteikti galimybę piliečiams paleisti Seimą, pertvarkyti konstitucinę sąrangą ir suteikti daugiau galių prezidentui.
Tokie lozungai – ne naujiena. Juos skatina oligarchų įsigalėjimas, grupuočių intrigos, liaudies nusivylimas demokratinėmis procedūromis ir didelis šalies vadovės Dalios Grybauskaitės populiarumas. Kai kurioms politinėms jėgoms nepopuliaraus Seimo puolimas yra būdas siekti politinio revanšo. Dalis žmonių parlamentą laiko kaltu dėl bet ko, kas padaroma valstybės vardu, nors tai tiesiogiai ir nesusiję su jo sprendimais. Tačiau Seimui, kaip pagrindinei tautos atstovybei, nėra realių alternatyvų.
Straipsnio pabaigoje žiūrėkite "Balsas.lt" studijoje šia tema vykusią diskusiją. Dalyvauja Arvydas Akstinavičius (Lietuvos socialdemokratų sąjungos lyderis), Algimantas Matulevičius (Pilietinės demokratijos partijos pirmininkas) ir Naujosios sąjungos vedlys Artūras Paulauskas.
Krizę reikia sukurti
Aukštus reitingus turinčiai prezidentei kol kas neblogai pavyksta išstumti iš pareigų tuos susikompromitavusius institucijų vadovus, kurių nepageidauja matyti. Pelniusiems jos nemalonę D. Grybauskaitė dažniausiai viešai ar neviešai pasiūlo susiprasti patiems. Pavyzdžiui, taip nutiko Valstybės saugumo departamento vadovams.
Gana įsakmiai pareiškusi, kad Seimas turi atstatydinti savo pirmininką Arūną Valinską, prezidentė jau buvo ties konstitucinių įgaliojimų riba ir rizikavo savo autoritetu.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mindaugas Jurkynas priminė, kad tokie kategoriški reikalavimai, jeigu nėra paremti konstituciniais įgaliojimais, yra pavojingi pačiai D. Grybauskaitei: „Prisiminkime, kaip Seimas ėmė ir neatleido Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus, nors jo įgaliojimai buvo pasibaigę ir prezidentas Valdas Adamkus to reikalavo. Šalies vadovui beliko bejėgiškai dūsauti.“
D. Grybauskaitė dūsauti nemėgsta, bet Konstitucijos 58-asis straipsnis prezidentei palieka labai ribotas galimybes paveikti Seimą, jei šis imtų ir neišsigąstų jos spaudimo. Tam, kad paleistų Seimą, D. Grybauskaitei reikėtų provokuoti Vyriausybės krizę.
Prezidentei vien ryžto neužteks
Minėtas Konstitucijos straipsnis numato parlamento paleidimą tik Vyriausybės prašymu, jei Seimas pareiškia jai nepasitikėjimą. Kitas ten nurodytas variantas – Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriima sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės jai nepritaria. Maža to, taip perrinktas Seimas gali paskelbti ir naujus prezidento rinkimus.
Tačiau toks scenarijus menkai tikėtinas. Nors apie galimą dabartinės Vyriausybės pertvarką vis dažniau ir atviriau kalba valdančiosios koalicijos vadovai. 2 psl. >
Aldona 2010-01-19 17:04
Reikia pakeisti visas valdžios institucijas. Per daug nukrypta į senovę ir į svetimas...
jane 2010-01-19 10:22
as pritariu reikia paleisti seima ir kuo greiciau
Mauras 2010-01-18 23:45
p.s. patikslinu - pateikimu Seimui turėtų rūpintis nebe komisija, o Valstybės valdymo ir...
to :05:53 2010-01-18 23:38
O kodėl gi tauta negali paleisti seimo?