Naujienos
Mūsų didžiosios krizės metai baigėsi, bet styroti dugne dar teks iki vasaros. Metų pradžioje turėsim susitaikyt su dar vienu, jau mažesniu niurktelėjimu žemyn – kai vidaus paklausa darsyk sumažės dėl apkarpytų pajamų ir kai kurių prekių ir paslaugų pabrangimo.
Be to, daliai mūsų ima trukti kantrybės, ir jei jos stokos apraiškos pasieks tikslą, tai irgi gali kažkiek nutolinti atsigavimą.
Maždaug po mėnesio sužinosim, kad mūsų bendrasis vidaus produktas (šalyje 2009 metais pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų visuma) sumažėjo maždaug 20 milijardų litų. Kaip tik tuos neigiamus milijardus ką tik ir baigėm dalintis. (Faktiškai sau išsidalijom mažiau nei pusę sumos, kitą pusę dengsim pasiskolindami).
Krizė (liga, gamybos sumažėjimas, aistringos meilės pabaiga ir pan.) apvalo protus. Savo pavyzdžiu matome, kaip dabar - nori ar nenori – tenka daugiau pagalvoti apie tą neva painią materialiojo gyvenimo sritį, ekonomiką. Apie savo elgesį nesenoje praeityje – kai visi kilom kaip per potvynį, apie dabartį - kaip elgtis, kad nepražūtum, išsaugotum šeimos gerovę ir išliktum pajėgus kartu su visais kilti po krizės.
Tai – individualiam mąstymui. Viešoji gi diskusija susitelkia ties paskirstymo klausimais. Visi drauge turime svarstyti pirmiausia bendrų pinigų klausimus.
Nors visi žino, kad 2 + 2 yra tiek pat, kiek 1 + 3, ir, atrodytų, nėra čia dėl ko ginčytis, nes suma nepasikeis, bet visuomenėje tai du skirtingi nacionalinių pajamų paskirstymo variantai, vedantys prie visai skirtingų pasekmių. Pirmuoju atveju turime lygiavą, komunizmą, užsibaigiantį katastrofa, antruoju atveju – kanoninį „kiekvienam savo“.
Antruoju atveju nuomonės (visuomenėse, kuriose galima reikšti savo nuomonę) išsiskirs: tie, kas gaus 1, tvirtins, kad yra skriaudžiami, gi gavę 3 sakys, kad tai normalu, nesam juk lygūs nei pagal skrandžio dydį, nei pagal gebėjimus, nei pagal paveldėtą turtą ir jo naudojimo talentus. Liks tas 1 + 3 variantas ar reikės jį koreguot į, tarkime, 1,78 + 2,22, jau bus diskusijų ir (demokratinio) susitarimo reikalas.
Yra dar trečias, blogiausias variantas – kai į krūvą sudėti pinigai (mokesčiais surinktos valdžios lėšos) skirstomi nežinia kokiomis proporcijomis. Sakytume, variantas x + y. Čia jau nepatiks daugumai.
Todėl labai svarbi mūsų valstybės ekonominės politikos tobulinimo kryptis ir yra aiškumo ir skaidrumo didinimas, naudojant viešuosius finansus. Mes pyksim, įtarinėsim, būsim nelaimingi, jei gerai nežinosim, kam kiek mūsų pinigų naudojama.
Vienas iš ryškiausių proto blaivėjimo požymių – socialinio draudimo sistemos gryninimas. 2008 m. rudenį pagaliau buvo atliktas užsisenėjęs darbas – socialinio draudimo paslaugų gavėjai pagaliau tapo ir tų paslaugų finansavimo dalyviais. Visuomenei buvo nuimta nuo kupros honorarais pajamas gaunančiųjų pensijų ir sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas.
Dar vienas labai teigiamas žingsnis – įmokų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF) padidinimas tais 6 procentiniais punktais, kuriais buvo sumažintas gyventojų pajamų mokestis. PSDF tapo, nors ne iki galo, formuojamas jau įmokomis, skirtomis būtent sveikatos priežiūros sistemai finansuoti, ir ryšys tarp to, ką visi mokam į tą fondą ir kokią turim sveikatos priežiūrą, bus aiškesnis. 2 psl. >
Kubilizmo pagrindai 2010-01-21 17:17
Seimas(kubiloidų dauguma) iš baimės ėmė elgtis neprognozuojamai.Prezidentė kubilastus mėto...
Albertas 2010-01-20 22:48
Kai stirpiajai pusei-verslui -dar ima talkinti ir kita stiprioji puse-valstybė.ir abi ima p..sti...
buckus 2010-01-20 18:29
Puiku.Norint kritikuot Marksą-reikia jį žinot.Nemanau,kad tamstos an tiek išsilavinęs,kad...
skaitytojas 2010-01-20 16:38
Studentui,O, dėl Bruckaus tai pats taikliai.Tai vis dėl to geriausias marksizmo...