Naujienos
Nuotraukoje: S.Rudis. Nuotrauka iš šeimos albumo
Iš sūnaus Domo Rudžio pasakojimo.
TĖVAS
Tėvas gimė 1880m. netoli Krekenavos Mučiūnų kaime. Man buvo tik 5metai, kai tėvas mirė, todėl apie jį žinau daugiausia iš mamos pasakojimų. Jaunystėje, kartu su broliu Tadu, tėvas net porą kartų buvo išvažiavęs darbams į Ameriką. Tada daug kas važiavo. Kas vengdami carinės kariuomenės, kas norėdami užsidirbti. Dirbo jie įvairiausius darbus, išmoko staliaus amato. Grįžę nusipirko sklypą su nameliu dabartinėje Vytauto gatvėje. Pasistatė dirbtuvėles, pradėjo staliauti. Abu pradėjo statyti namą. Rankomis nutašė, nuobliavo rastus visam didžiuliam namui. Kai apsigyveno naujajame name, pradėjo statyti kitą namą- Laisvės gatvėje. Pirmąjį, „pirktinį“ namelį tada išnuomojo mokytojams Kairiams. Tie mokytojai samdė tarnaitę,- Oną Slavinskaitę. Tėvui mergina krito į akį ir netrukus ji tapo Rudiene, mano būsimąja mama. Tuo metu tėvas baigė statyti namą, išpuošė jį drožiniais. Pats padarė baldus, išpuošė juos ornamentais. Darė baldus ir pagal užsakymus. Padarydavo viską, ko reikėjo. Kai pradėjo daryt kankles, net specialų baldą kanklėms sudėt sugalvojo ir padarė- piramidę. Piramidė baigėsi dėže natoms dėti. Kas paskatino tėvą imtis daryti kankles- nežinau. O pradžia buvo apie 1930- uosius metus. Tada kankles pradėjo daryti ir mokytis kankliuoti. Jo mokytoju buvo P.Puskunigis.Tėvas dažnai važiuodavo pas jį į Kauną, kur P.Puskunigis dėstė kanklių muzikos mokykloje. Mama sakydavo, kad tėvo „krikštatėvis“ buvo J.Strimaitis. Jie matyt irgi susipažino Kaune kanklių muzikos mokykloje, nes J.Strimaitis tuo metu jai vadovavo ir dėstė kankliavimą. Vėliau jie tapo dideli draugai, J.Strimaitis dažnai būdavo mūsų namuose. Jis tėvą paskatino tobulinti kankles. Vietoj 12 stygų tėvas pradėjodaryt kankles su 22 stygom. Be to, stygos buvo sudvigubintos, kad garsiau skambėtų. J.Strimaitis kanklėmis skambindavo kitaip, negu visi kanklininkai. Jis buvo išradęs kankliavimo būdą, išmokė jo ir tėvą. Tėvas domėjosi J.Strimaičio straipsniais kanklių muzikos klausimais, turėjo ir skambino dainas kanklėms. Susirašinėjo. Tie ir kiti susirašinėjimo laiškai, o taip pat daug kitų tėvo ir motinos muziejinės vertybės daiktų (nuotraukų, portretų, tėvo ornamentų) 1963 metais buvo perduoti naudojimui Kauno valstybiniam istorijos muziejui. Tėvas ne tik mokėsi kankliuoti pats, bet mokino mamą, o taip pat subūrė kanklininkų būrekį. Jame dalyvavo krekenaviečiai: L.Varanauskas, J.Ivaškevičius, O.Rudienė, V.Nebilevičienė, L.Čepurnaitė, V.Debeikytė, L.Nebilevičiūtė, J.Nebilevičius, Z.Svirskytė, A.Povilaitytė, V.Mataitytė, E.Raziūnaitė, S.Kručaitė. Pirmieji tėvo mokiniai jau 1932 metais pasirodė viešai. Pasirodymas įvyko Krekenavos bažnyčioje „ant vyškų“. Sako, krekenaviečiai verkė- taip visiems patiko koncertas. Vėliau jiems teko koncertuoti įvairiose Lietuvos vietose, apvažiuoti daug Lietuvos miestų ir miestelių, dalyvaujant įvairiuose renginiuose, šventėse. O tuo tarpu atsirado vis daugiau norinčių kankliuoti ir turėti kankles. Kanklių gamybą teko plėsti. Kitus darbus tėvas atidėjo ir daugiausia darė kankles. Padarė jų arti 300. Mirė tėvas 1949m liepos 1d. Palaidotas Krekenavos kapinaitėse. 2 psl. >
a 2010-02-04 21:19
idomu buvo paskaityti.
a 2010-02-04 21:19
idomu buvo paskaityti.