Naujienos
Dar apie kainas – kuo ilgiau gyvenu Prancūzijoje, tuo sunkiau sekasi suprasti, kiek mes Lietuvoje vargingesni. Iš pradžių man atrodė, kad esam nelabai vargingesni – maistas čia dažniausiai brangesnis, ypač perkant „normaliose“ parduotuvėse. Jau net nekalbant apie mėsą ir dešras, čia viskas brangiau, išskyrus, aišku, prancūziškus vynus ir sūrius (bet pačios prasčiausios rūšies). Pats pigiausias šokoladas kainuoja brangiau euro, maždaug keturis litus. O vidutiniškai 100 gramų šokolado kainuoja 2-3 eurus, tai yra septynis – devynis litus. Pietūs kavinėje (ne prabangioje) kainuoja apie 20 eurų, septyniasdešimt litų (žmogui!). Tai neskaičiuojant vyno. Degtinės butelis čia kainuoja kokius keturiasdešimt – penkiasdešimt litų. Tokių kainų už pokalbius mobiliuoju, kaip Lietuvoje, čia nėra – viskas keliskart brangiau. Kaip ir važiavimas viešuoju transportu.
Bet kita vertus... Vidutiniškai prancūzai į rankas gauna apie pusantro tūkstančio eurų. Tai maždaug lygu vidutiniam lietuvio atlyginimui, tik litais. Taigi, tuo remiantis, kavos puodelis Paryžiuje kainuoja apie du eurus – pagal lietuviškus atlyginimus, du litus. Bet yra ir visai tvarkingų kavinių, kur kavos galima išgerti už pusantro euro. Kur Vilniaus centre galima išgerti kavos už pusantro lito? Išpardavimų metu pilna marškinėlių (nedėvėtų) po penkis eurus – tai yra po penkis litus, odinių striukių po keturiasdešimt litų (visa tai eurais, bet aš prilyginu kainas lietuviškiems atlyginimams). Tai paradoksų šalis: priešingai nei Vilniuje, kinų restoranai Paryžiuje – vieni iš pigiausių. Užsisakiau kompleksinius pietus (ryžių suktinukai su mėsa užkandžiams; pagrindinis patiekalas – mėsa saldžiarūgščiame padaže; pyragaitis desertui) už 7 eurus. Taigi, pagal mūsų atlyginius, kaina Vilniuje turėtų būti 7 litai. Vargu, ar Vilniuje kinų restorane už tokią sumą gausi tris patiekalus.
Manau, vidurinioji klasė Prancūzijoje (jau nekalbant apie vargšus) tiesiog turi daugiau galimybių gyventi normalų gyvenimą: į prabangius restoranus vaikšto turtingieji, o tie, kurie neturi daug pinigų, sėdi restoranuose už 7 litus, o rytą geria kavą už pusantro lito. Tarp kitko vos prieš kelis metus ir aš Vilniuje gerdavau kavą už pusantro – du litus. tačiau kainas pakėlė. Jos dabar neatitinka mūsų atlyginimų, kurie sumažėjo: tačiau kainų niekas nesiruošia nuleisti! Tai mane pribloškė. Mūsų kavinės verčiau bankrutuoja, sėdi be klientų, bet sumažinti kainų iki dviejų, pusantro lito už kavą neketina. Nesuprantu: tai paikumas, bukumas ar tiesiog kvaila savimeilė? Nuleiskite kavos kainą iki pusantro lito – ir, galvoju, po mėnesio visi lankytojai perbėgs pas jus, nes Vilniuje nėra tiek žmonių kurie kasdien gertų kavą už tris – keturis litus. Seniau tokiuose miestuose, kaip Šiauliai, kava kainavo du kartus pigiau nei Vilniuje, ir tai buvo logiška. Tačiau dabar ir Šiauliuose kava kainuoja tris su puse lito, kaip Vilniaus centre. O gal kavinės paprasčiausiai negali sumažinti kainų, net jeigu tai ir naudinga? Gal jos bijo kokio nors reketo? Gal yra koks nors susitarimas? Tiesiog negaliu paaiškinti šio reiškinio. 2 psl. >
aš 2010-02-23 17:20
Taip ir man teko pabendrauti su burmestrais iš Lotaringijos tai tikrai paprasti ir su nuotaika...
Agne 2010-02-15 19:35
Labas vakaras! As noreciau padekoti Jums uz visus siuos 12 straipsniu. Perskaiciau visus vienu...
aš myliu LT 2010-02-01 14:13
žinote ką buvau ir aš Europoj.. mačiau ir aš Paryžių ir Berlyną, ir Londoną.. pas mus...
AG 2010-01-26 18:21
Lietuva reikia sutvarkyti. Nz, cia turbut gal keliu desimtmeciu darbas, nes imus ir nuvertus...