Į pensijų fondus dėtos didžiulės viltys gali sprogti lyg muilo burbulas. Įvertinę infliaciją pamatysime, kad jų veiklos rezultatai yra siaubingai prasti.
Lietuvoje II pakopos pensijų fondai veikia jau septintus metus. Atėjo laikas įvertinti jų veiklos rezultatus. Deja, niekas nenori to daryti. Vieni fondai spūdingai pradėjo, bet rizikuodami prarado uždirbtus pinigus ir net patyrė nuostolių, kiti nutraukė veiklą ir prisijungė prie dirbusių efektyviau. Atsakingai irbo absoliuti mažuma. Jų rezultatai buvo teigiami net fi nansų krizės įkarštyje.
Pinigai iš mūsų kišenės
Lietuvoje II pakopos pensijų fondai veikia jau septintus metus. Atėjo laikas įvertinti jų veiklos rezultatus. Deja, niekas nenori to daryti. Vieni fondai įspūdingai pradėjo, bet rizikuodami prarado uždirbtus pinigus ir net patyrė nuostolių, kiti nutraukė veiklą ir prisijungė prie dirbusių efektyviau. Atsakingai dirbo absoliuti mažuma. Jų rezultatai buvo teigiami net finansų krizės įkarštyje.
Per šešerius metus beveik milijonas – net 997 658 dirbantieji sutiko dalyvauti II pakopos pensijų fonduose (PF). Sutiko rimčiau nepasvarstę, pasitikėdami brokerių tikinimais ir Vyriausybės bei ypač Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovų patrimais. Kol kas pensijų išmokų sutartis sudarė 2821 asmuo, tačiau šis skaičius kasmet didės. Tada daugelis pensijų fondų dalyvių ir sužinos nelabai malonius duomenis apie jų lėšų investavimą. Tik tada jie supras, kad tie 2–5 proc. atskaičiuotų pinigėlių buvo ne iš „Sodros“, o iš kiekvieno mūsų kišenės.
Štai kodėl atėjo laikas atlikti išsamesnius tyrimus, kaip pensijų fondai naudoja milžiniškas lėšas. Juk iš esmės neduodami jokių garantijų, imdami palyginti nemažus administravimo mokesčius, pensijų fondai per šešerius metus turėjo galimybę investuoti 3,281 mlrd. Lt. Kaip sėkmingai jie investavo?
Nenori palyginti
Galima suprasti PF atstovų nenorą pateikti paprastus, bet labai iškalbingus duomenis – kiek per tą patį laiką padidėjo į PF pervestos lėšos ir kiek padidėjo „Sodros“ mokama pensija. PF atstovai kategoriškai nesutinka tokių duomenų palyginti. Jie tikina, kad tai yra nepalyginami reiškiniai. Fondai investuoja, dirba laisvoje ir agresyvioje rinkoje, o „Sodros“ mokamų pensijų dydį reguliuoja net ne Vyriausybė, bet politikai. Tikra tiesa. Tačiau taip yra ne tik Lietuvoje ir taip bus visada arba labai ilgai, kol egzistuos politinė valstybių valdymo sistema. Taigi galime kritikuoti „Sodrą“, tačiau jos mokama pensija yra tokia pat reali, kaip ir realūs pensijų fondų uždirbti ar prarasti pinigai. Galų gale ir PF pinigus kol kas gauna ir dar daug dešimtmečių gaus būtent iš „Sodros“. Tokie palyginimai kiekvienų metų pradžioje turėtų gulėti ant socialinės apsaugos ir darbo ministro stalo. Neguli. O kodėl neguli?
Šią savaitę SADM tarnautojams pakartojome klausimą, kurį buvome uždavę 2007 m. pabaigoje. Atsakymas – kaip du vandens lašai.
„Kadangi praėjo labai trumpas kaupimo laikotarpis, didžioji dalis išmokų sutartis sudariusių asmenų nesukaupė pakankamų sumų anuitetui, t. y. kas mėnesį iki gyvos galvos mokamai išmokai. Didžiajai daliai šių asmenų pensijų fonduose sukauptos lėšos išmokėtos vienkartine ar periodine išmoka“, – šią savaitę atsakė SADM Socialinio draudimo ir pensijų kaupimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Inga Buškutė.
Akivaizdu, kad SADM tarnautoja mus mulkina. Mes prašome palyginti ne jau pasirašiusių pensijų išmokų sutartis, bet per „Sodrą“ mokančių lėšas į PF investavimo rezultatus ir kiek per tą patį laiką pasikeitė „Sodros“ mokamos pensijos dydis? Tiesiog SADM tarnautojai nedrįsta mums pateikti elementaraus palyginimo, iš kurio paaiškėtų, kad absoliuti PF dauguma dirbo labai prastai, todėl jų rezultatai nepasiekė „Sodros“ mokamų pensijų augimo lygio.
„Sodrą“ augins ekonomika
Kokio dydžio pensijas „Sodra“ mokės po 10–30 metų? Juk „Sodra“ neinvestuoja, tik perskirsto. Tačiau neužmirškime, kad tokios sistemos veikia visose ES šalyse.
Vilniaus universiteto doc. Romas Lazutka sako, kad žmonės klaidinami teiginiais, kad po 10–30 metų „Sodros“ pensijos bus dabartinio lygio.
„Tuo metu dirbantys įmokų mokėtojai dalyvaus ateities ekonomikoje, jie uždirbs kelis kartus didesnius atlyginimus, nuo tų atlyginimų bus mokamos kelis kartus didesnės nei dabar įmokos „Sodrai“, todėl bus didesnės ir pensijos“, – sako R.Lazutka.
Jo teiginių paneigti neįmanoma. Reali „Sodros“ vidutinės senatvės pensijos vertė, t. y. eliminavus infliacijos poveikį, per dešimtmetį nuo 1998 m. išaugo du su puse karto, o per laikotarpį nuo 2004 m., kai pradėjo veikti II pakopos PF, apie du kartus. Taigi, nors „Sodra“ neinvestuoja, jos mokamos pensijos auga sparčiau net ir įvertinus infliaciją.
„Neieškokime loginės klaidos. Pensijas augina ne „Sodra“, o auganti ekonomika. Taip bus ir ateityje“, – sako R.Lazutka.
Fondai prarado 21 milijoną litų
SADM duomenimis, 2009 m. gruodžio 31 d. į PF nuo 2004 m. (pensijų sistemos reformos pradžios) buvo pervesta 3,28 mlrd. Lt, o Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijų, prižiūrinčių PF veiklą, duomenimis, visuose II pakopos PF esančių lėšų vertė sudarė 3,26 mlrd. Lt. Taigi šešerių metų investavimo rezultatas neigiamas – PF ne tik nieko neuždirbo, bet net prarado 21,1 mln. Lt. Tiesa, 2009 m. pradžioje buvo fi ksuotas net 430 mln. Lt praradimas, t.y. tuo metu buvo prarasta net 16 proc. sukauptų lėšų, o kai kurie rizikingiausi akcijų fondai prarado net 40–50 proc. investuotų sumų.
Sakysite, neteisinga nagrinėti PF rezultatus finansinės krizės laikotarpiu. Tačiau ir 2004–2007 m. vidutiniai rezultatai nebuvo džiuginantys. Nors ataskaitose pabrėžiama, kad pensijų fondų grynieji aktyvai lenkė pensijų fondams pervestų lėšų sumą. Tarsi taip neturėtų būti.
Atsakomybės supratimas
Kaimyninės šalys elgėsi atsakingiau – ribojo PF dalyvių amžių. Štai Lenkijoje vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės turėjo likti senojoje sistemoje, nuo 30 iki 50 metų amžiaus piliečiams buvo leidžiama pasirinkti patiems, o iki 30 metų amžiaus piliečiai neturėjo pasirinkimo – privalėjo dalyvauti PF veikloje.
Įdomus ir vertingas estų variantas. Jie nustatė, kad gimusieji 1983 m. ir vėliau PF turi dalyvauti privalomai, gimusieji iki 1961 m. – negali dalyvauti pensijų kaupime, likusieji gali pasirinkti. Latvijoje asmenys iki 30 metų amžiaus pensijų kaupime dalyvauti privalo, nuo 30 iki 49 m. – gali pasirinkti, o vyresni nei 50 m. amžiaus pensijų draudimo sistemoje dalyvauti negali. Lietuvoje Pensijų reformos komisija išvengė atsakomybės – tegul kaip kas nori, taip ir elgiasi.
„Asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties liko vos keleri metai, tikrai verta pamąstyti, ar per likusį laikotarpį jie spės sukaupti pakankamai lėšų būsimai pensijai ir ar jiems verta pasirašyti pensijų kaupimo sutartis“, – dabar pataria I.Buškutė.
Prastas patarimas. Pateikite konkrečius skaičiavimo pavyzdžius ir paskelbkite. Ir neužmirškime, kad per šešerius metus į PF pervestas lėšas dar graužė infl iacija – mūsų kaupiami pinigėliai gerokai nuvertėjo. Už 100 litų 2004-aisiais galėjome nusipirkti daugiau nei nusipirksime dabar ar po 20 metų. Deja, apie infl iacijos poveikį joks PF jums neužsimins. Nenaudinga. Įvertinę infl iaciją pamatysime, kad PF veiklos rezultatai yra siaubingai prasti. Blogesnių negalima net įsivaizduoti.
Išvadas darysime po dešimties metų
Saulius Racevičius, Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas:
Pensijų fondai labai nukentėjo nuo fi nansų krizės. Neužmirškime, kad pensijų fondų veikla ilgalaikė, o jie dirba dar tik septintus metus. Jeigu dešimties veiklos metų rezultatai būtų prasti, tada jau galėtume daryti išvadas ir ieškoti priežasčių. Gal fondai ir padarė klaidų, tačiau kol kas juos reitinguoti būtų labai sudėtinga.
Lankstumas padėjo išvengti nuostolių
Dalia Kupelytė, UAB „MP Pension Funds Baltic“ generalinio direktoriaus pavaduotoja:
Mūsų bendrovės akcijų fondai vieninteliai Lietuvoje krizės metu dirbo pelningai. Kaip tai pavyko pasiekti? Mūsų investavimo komisija numatė itin plačias investavimo ribas. Pavyzdžiui, net akcijų fonduose, susidarius blogai padėčiai rinkose, mes turėjome teisę skubiai akcijas pakeisti mažiau rizikingais vertybiniais popieriais. Šį sprendimą priėmėme įvertinę Lietuvoje veikiančių fondų klaidas.
Fondams trūksta atsakomybės
Birutė Vėsaitė, Seimo Ekonomikos komiteto narė:
Dėl pensijos fondų turi bėdų ne tik Lietuva, bet ir Vakarų Europos šalys. Deja, žmonėms ne visada pateikta pakankamai informacijos. Žinoma, turint galvoje demografinę padėtį, pensijų fondai yra teigiamas dalykas, deja, kol kas jiems stinga atsakomybės jausmo. Manęs daug kas klausia, ar išliks ateityje „Sodra“? Išliks. Tiesiog ateityje mes privalėsime į savo darbo rinką įsileisti dirbančiuosius iš trečiųjų šalių – jie ir uždirbs įmokas „Sodrai“.
Investuoja ne Lietuvoje
Julius Veselka, Seimo narys, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas:
Daugelis fondų dirba neatsakingai, jie tik perveda iš „Sodros“ gautas sumas į pasaulinius fondus ir daugiau niekuo nesirūpina, nes bet kokiu atveju gauna atlyginimą. Kita bėda – pensijų fondai investuoja ne Lietuvoje, o kitose pasaulio šalyse. Paradoksalu – mums labai trūksta investicijų, tačiau patys savo lėšas investuojame kitur. O Lietuvos valstybė iš užsienio bankų skolinasi daug brangiau nei galėtų pasiskolinti iš tų pačių fondų.
Albinas Čaplikas
Facebook
Twitter
nusiųsk el.paštu
Skaityti komentarus 32