Naujienos
Reuters/Scanpix nuotr.
Lietuvoje užsimota reformuoti, jungti švietimo, mokslo institucijas, valstybės tarnybas, nė neskaičiuojant, ar tai padės sutaupyti pinigų. Tačiau biurokratijos mažinimo planai bliūkšta.
Be atodairos jungiant mokslo institucijas į centrus ir universitetus, tikėtasi jas racionaliau valdyti, taupyti išlaidas. Tačiau nemažai skeptikų įžvelgia, kad kils daugiau rūpesčių nei bus naudos. Baiminamasi, kad šios masinės jungtuvės tebus popierinės, atneš sumaištį, o išlaidų nesumažins.
Valstybės tarnybos reorganizuojamos vangiai, nors prieš metus V.Milaknio vadovaujama Saulėlydžio komisija žadėjo esmines biurokratijos aparato permainas ir sutaupyti mokesčių mokėtojams iki pusės milijardo litų per metus.
Metų rezultatai liūdni
Lygiai prieš metus pradėjusi veikti Saulėlydžio komisija žadėjo didžiules permainas ir per krizę pirmiausia peržvelgti, ar ne per didelė visuomenei našta yra išsipūtusi biurokratija. Tačiau apsiribota tik nesmarkiai apkarpytomis tarnautojų algomis, sujungtomis keliomis tarnybomis, o žadėtos struktūrinės biurokratinio aparato permainos liko tik planai. Užtat tarnautojų būrys padidėjo daugiau kaip 600. Nesumažėjo valdininkų savivaldybėse, „Sodroje“ sunkmečiu atsirado 130 naujų pareigybių ir t. t.
Ne viena ministerija yra aplipusi institucijomis, dubliuojančiomis viena kitą, o jų efektyvumas abejotinas. Pavyzdžiui, jau seniai kalbama, kad daugelį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) funkcijų galima perduoti Žemės ūkio rūmams (ŽŪR). „Deja, ta iniciatyva bliūkšta, – apgailestavo ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas. – Buvo numatyta didelė reforma, daugelį darbų perkelti į Kauną. Tai būtų padėję racionaliai perskirstyti darbus ir sutaupyti daug lėšų.“
Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis prieš pusmetį žadėjo pertvarkyti bent dalį ŽŪM veiklos. „Peržiūrėsime Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro veiklą, kitus padalinius, kai kurie yra reorganizuotini ar naikintini, – kalbėjo jis. – Planuojame peržiūrėti, ar efektyvi dabartinė Valstybinės ir maisto veterinarijos tarnybos struktūra, kur dirba labai daug – 1,5 tūkst. – specia listų. Šią tarnybą ketiname priskirti prie ŽŪM.“ Tačiau ir šioje srityje nesulaukta jokių permainų.
Jungimo aistros
Garsiai žadėtos valstybės ir savivaldybių tarnybų permainos tik simbolinės, užtat mokslo institucijų reformų imtasi iš peties, per daug nesukant galvos dėl padarinių. Beveik visi mokslo institutai jungiami į centrus arba integruojami į universitetus. Jungtuvių vėjų neišvengė ir gydymo įstaigos: didelės aistros užvirė, kai buvo paskelbtas planas prie Santariškių klinikų prijungti Onkologijos institutą.
Pasak Kauno technologijos universiteto rektoriaus Raimundo Šiaučiūno, idėja jungti institutus prie universitetų gal ir gera, tačiau tai reikėjo daryti daug anksčiau, ne siaučiant krizei. „Šiemet labai sumažintas aukštųjų mokyklų ir institutų fi nansavimas, o kai prisideda permainos, žmonės jaučia papildomą įtampą, – mano rektorius. – Šią reformą reikėjo daryti jau prieš 10– 15 metų, kai institutai buvo stiprūs ir šios reformos būtų buvusios išties efektyvios.“ 2 psl. >
Adis 2010-01-27 19:04
Sujungimas arba stambinimas Lietuvoje - tai panaikinama pvz, 2 darbo vietos(25000 lt iš...
.. 2010-01-27 14:07
nuo institutu sujungimo biurokratijos tik padaugeja. nes tenka bendrauti per nemaza atstuma...
VEIKIAME PATYS 2010-01-27 12:17
JUNGIAMĖS Į JUDĖJIMĄ KURIS VISOMIS TAUTOS GALIOMIS IR REFERENDUMU KEIS IŠ PAGRINDŲ...
Kas 2010-01-27 11:25
galėtų imtis Reformų komiteto vaidmens?Dabar gi panašų į valdininkų norą pasirodyti ir...