Naujienos
Turime du Kubilius. Pirmasis kalbėjo apie gresiančią energetinę priklausomybę nuo Rusijos, antrasis − kad reikalai po atominės uždarymo klosis puikiai Fotomontažas iš Eltos nuotr.
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) Lietuva tapo energijos importuotoja, galinti pirkti elektrą tik iš buvusios sovietinės erdvės. Tačiau šalies vadovai skelbia energetinės nepriklausomybės aušrą.
Britų literatūros klasiko Georgeʼo Orwello romane „1984“ įspūdingai aprašoma, kaip totalinės minčių kontrolės siekianti valdžia, sumažinusi bet kokį – kad ir šokolado – davinį, liaudžiai teigia, jog jį padidino. Tam perrašomi senesni pranešimai ir laikraščiai, sukuriama gyvenimo kokybės gerėjimą įrodanti istorija. Lietuvos vadovams senų pranešimų ir faktų ištrinti iš atminties nepavyksta, o pateikti nesėkmę kaip pergalę vis tiek labai norisi.
IAE trukdė nepriklausomybei?
IAE uždaryta ir nebeverta sukti galvos, ar buvo galima turėti pigios elektros dar kurį laiką. Įdomiau, kodėl uždarymas, kuris elektros kainą gyventojams padidino nuo 35 iki 45 centų už kilovatvalandę, mėginamas pateikti kaip šventė.
„Uždarius senąją IAE, 2010-ieji taps energetinės nepriklausomybės pradžios metais. Lietuvos energetikos sistema buvo ir yra priklausoma nuo Rusijos, nes visi energetiniai ištekliai – ir dujų, ir elektros tiekimas − yra susiję su šia šalimi“, – aiškino šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Panašų entuziazmą nuolat rodo ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas, dažniausiai tik pakartojantis premjero Andriaus Kubiliaus žodžius.
Šiam netikėtam optimizmui yra pritariančiųjų. Apžvalgininkas Artūras Račas akcentavo, kad senoji IAE buvo trukdis atsirasti pačiai rinkai, tiekėjų pasirinkimui, o dabar tos kliūties, girdi, neliko.
„Jei viską teisingai supratau (o daugelį dalykų dar tebegromuluoju) D. Grybauskaitės teiginys, siejantis Ignalinos elektrinės uždarymą su energetinės nepriklausomybės pradžia (būtina pabrėžti šį žodį), yra net ne 100, o visais 150 procentų teisingas, – rašė A. Račas savo tinklaraštyje. − Matote, kol veikė Ignalina, nebuvo rinkos. Kai nėra rinkos, negalima konkurencija. Kai nėra konkurencijos, sąlygas diktuoja vienas žaidėjas ir nėra jokios motyvacijos ieškoti kito. Uždarius elektrinę, situacija keičiasi iš esmės.
O sieti elektros energijos kainą ir energetine nepriklausomybe yra tiesiog, na, kaip čia pasakius, nerimta...“
Šūkis vietoj realybės
Ne visi trykšta tokiu dideliu entuziazmu. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys „Balsas.lt savaitei“ pabrėžė, kad teorinis rinkos egzistavimas, kai be monopolininko kaina yra didesnė, nei veikiant monoplininkei IAE, mažų mažiausiai yra netinkama proga džiaugsmui reikšti.
„Elektros rinka turi savo specifiką. Jos galimybes riboja perdavimo tinklai. Kol tų tinklų nenutiesėme, galime pirkti elektrą beveik vien iš buvusios sovietinės erdvės, su mizeriška išimtimi, kurios suteikia estų ir suomių elektros jungtis ESTLINK, sujugianti su Skandinavijos rinka. Galima kalbėti nebent apie tai, kad tragiška situacija privers energingiau ieškoti išeičių ir tiesti reikiamas jungtis. Šita prasme gal ir galima tikėtis, kad pradžia kada nors bus. Kol kas galime būti ir visiškai nepriklausomi, nes pasigaminti teoriškai viską galime patys. Tačiau ir šiluminių elektrinių, ir vėjo jėgainių, kiek jų bestatytume, kaina yra tokia, jog džiaugtis tokia laisve neišeitų. Kol kas esame priklausomi ir nuo rusiškų tinklų - esame tame pačiame Smolensko žiede.
2 psl. >
Agne 2010-02-08 20:47
Sunku patikėti kai kurių tautiečių tamsumu. Ne apie Kubilių ir ne apie Prezidentę kalbu, o...
J 2010-02-02 16:14
Viskas pas Kubiliu blefas. tik zmoniu skurdas nera blefas siandiena
To Joo 2010-02-02 11:31
Siūlau pamąstyti:"Tik ar turėjome tiek resursų?" - ir dabar finansuos privatūs...
lale 2010-02-02 04:39
Vietoj to kad pinigai liktu Lietuvoje ir cia kurtu bendraji produkta, vyriausybes sprendimu jie...