Kadras Iš dokumentinio filmo "7 nuodėmės" filmavimo Klaipėdoje. 2009 m. Kristina Inčiūraitė kartu su filmo heroje Gerda Grigaite ("Fralita Films" nuotr.)
Menininkės Kristinos Inčiūraitės gyvenime šiuo metu daug įvykių: personalinė paroda, vaizdo filmų peržiūros, o pavasarį laukia didžioji kino premjera.
Tribūna herojams
– Kas lėmė tokį aktyvų profesinį gyvenimą? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė festivalyje „Kino pavasaris“ savo dokumentinį filmą „7 nuodėmės“ pristatysiančios režisierės.
– Personalinė paroda sostinės Šiuolaikinio meno centre buvo suplanuota prieš metus. Tada dar nežinojau, kad kursiu dokumentinį filmą „7 nuodėmės“.
Parodos ašis yra naujausias mano vaizdo filmas „Išlikimas“, kuris konceptualiai susijęs su kitais pristatomais eksponatais – piešiniais ir nuotraukomis. Pagrindinės „Išlikimo“ herojės Nijolė Sadūnaitė ir Nijolė Oželytė yra buvusios Sąjūdžio aktyvistės, kėlusios Lietuvos atgimimo idėjas.
Jos kalba apie šiandienę ir vakarykštę Lietuvą bei klausia, kas padėtų išgyventi sunkmetį. Ir pačios pateikia religinių, istorinių bei asmeninių pavyzdžių. Tačiau pagrindines viltis sieja su jaunąja karta ir tiki, kad ji sukurs gražesnę visuomenę.
Turbūt vienas iš įspūdingiausių mano eksponuojamų darbų yra didžiulis piešinys ant sienos „Nerimo dienos“. Jis sukurtas bendradarbiaujant su keturiasdešimt vaikų iš Justino Vienožinskio dailės mokyklos.
– Ar save tapatinate su ta naująja karta, apie kurią kalba N. Sadūnaitė ir N. Oželytė?
– Stengiuosi stebėti viską iš šono. Nesusitapatinu su herojais, bet noriu suteikti jiems tribūną. Stengiuosi reaguoti į socialinius reiškinius, kurie vyksta visuomenėje.
Palanki tuštuma
– Manote, kad dabar gera proga menininkams prabilti socialinėmis temomis?
– Sunkmetis menininkui padeda apsispręsti, ką kurti. Socialinė aplinka žmogų skatina kelti klausimus. Netikiu, kad menininkai gali pakurstyti didžiulius judėjimus ar padaryti socialinį perversmą.
Akademinės visuomenės balsas per mažai girdimas, o šiandienis sunkmetis dar neišprovokavo visuomenės kataklizmų. Pastarąjį dešimtmetį viskas tarnavo vartotojiškai visuomenei, užaugo „Akropolio“ karta, kuriai dabar trūksta pinigų.
Ji nežino, kaip leisti laisvalaikį. Atsiranda tuštuma, apie kurią menininkai ir bando kalbėti. Ši situacija palanki žadinti žmonių savimonę.
– Ką manote apie menininkus, kurie gyvena vidiniame pasaulyje ir nesikiša į aplink juos vykstančius įvykius?
– Nemanau, kad tokie menininkai šiandien yra įdomūs. Mane jaudina tai, kas karšta, aktualu. Menininkai dabar turi padėti sudėlioti tam tikrus akcentus.
Kurti dokumentinį filmą „7 nuodėmės“ mane paskatino Kurto Weillo ir Bertolto Brechto 1933 metais sukurtas baletas su dainomis „Septynios mirtinos nuodėmės“.
Sužavėjo B. Brechto mintis, kad menas neturi atspindėti pasaulio, bet privalo kaip plaktukas jį nukalti. Menininkas formuoja požiūrį, pasufleruoja, akcentuoja tam tikrus dalykus. Šiuolaikiniai menininkai turi reaguoti į tai, kas vyksta visuomenėje, prisiimti tam tikrą atsakomybę ir išsakyti asmeninę poziciją. 2 psl. >
Naujienos






















2010-02-03 20:54
gali but
Aivars 2010-02-02 22:15
Jo menkas dalykas yra pakalbeti apie tai, ka tu cia tokia tudra pazadinsi
Mili 2010-02-02 10:30
Gera iniciatyva... bet kam įdomu? žmonės žiūri kaip darbo neprarast ar jį surast.
Irina 2010-02-01 21:32
Reiks ziureti filma