Naujienos
Kasdien šalies gyventojai į užsienio bankus palūkanų ir kitu pavidalu suneša dešimtis tūkstančių, kurie vėliau iškeliauja iš šalies. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Bankai ir užsienio finansinių institucijų padaliniai Lietuvoje verkia didelėmis it pupos ašaromis - girdi, vargšai, pernai mūsų šalyje prarado net beveik tris milijardus litų. Suprask, prasidėjus finansinei krizei skurdo visa šalis, o kartu su ja be kelnių liko ir patys bankininkai. Tačiau jų virkavimas “Respublikos” kalbintiems finansų analitikams atrodo, švelniai tariant, juokingas. Jie tvirtina, kad pernai bankininkai gavo per atidėjimus suslėptą pelną ne tik iš akcinio kapitalo - sėmė milijardus ir per paskolas ir galbūt net per indėlius.
Tą jau žino visa Lietuva - prieš kelias dienas mūsų centrinio banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas iškilmingai paskelbė, kad 2009-aisiais mūsų šalyje veikiančių bankų bei užsienio finansinių institucijų skyrių nuostolis sudarė net 2,95 mlrd. litų. Gailėkite, mieli lietuviai, užsienio finansinių institucijų, kurios pačios nuo jūsų devynis kailius diria!
Tačiau sąžiningų finansų analitikų liūdnos R.Šarkino kalbos nesugraudino. Mat netrukta išsiaiškinti, kad tais beveik trimis milijardais iki 4,8 mlrd. buvo padidinti vadinamieji bankų atidėjiniai blogoms paskoloms dengti. Jie taip pat įskaičiuoti į nuostolius, nors iš tikrųjų bankai šių pinigų neprarado arba prarado tik nežymią jų dalį. Ir jie yra tikrų tikriausias bankų pelnas, tiesa, iki mokesčių. Pinigus bankai tiesiog padėjo į atskirą sąskaitą ir galės juos naudoti, kai neliks blogomis vadinamų paskolų.
Bet bankininkai nuo lietuvių slepia ne vien tuos uždirbtus 2,95 mlrd. litų. Pasirodo, jie milžiniškus pinigus dar uždirba ir per paskolas, ir galbūt per indėlius. Aiškėja, kad Lietuvos įstatymai bankų savininkams į jiems priklausančias finansines institucijas nedraudžia dėti nei indėlių, nei skolinti. Nedraudžia už tai gauti ir nemažas palūkanas, kurios į oficialų pelną neįskaičiuojamos.
Indėlių paslaptis
Anot finansų analitiko Petro Naviko, akcininkams savo bankuose laikyti indėlius - įprasta praktika. Tai gali daryti ir, tarkim, Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų pirminiai bankai, jų savininkai. “Nebūtinai jie tai daro savo vardu. Galima indėlius padėti per įvairias firmas, gimines, pažįstamus. Ne paslaptis, kad per indėlių palūkanas gaunamos sumos - milžiniškos, ir jos įskaičiuojamos į banko išlaidas. Taigi akcininkas laimi dvigubai - atėmus jo paties gautas palūkanas iš tos ar kitos finansinės institucijos pelno, reikia mokėti mažesnį pelno mokestį”, - pasakojo P.Navikas.
Anot finansų analitiko, nusiurbti bankus per indėlius buvo ypač populiaru praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. “Anuomet bankrutavusių “Litimpex”, Lietuvos akcinio inovacinio ir kitų bankų akcininkai padėdavo į savo bankus indėlius ir per dideles palūkanas pasiimdavo nemažus pinigus. Tuo pat metu patys bankai dirbo nuostolingai, bankrutavo”, - aiškino pašnekovas.
LB duomenimis, šiandien uždirbti per indėlių palūkanas tikrai yra iš ko. Sausio 1-osios duomenimis, šalies bankuose buvo laikoma net 41 mlrd. litų indėlių. 2009-aisiais jų vidutinės metinės palūkanos svyravo nuo 3,66 proc. (eurais) iki 7,65 proc. (litais). Kiekvienas procentas - tai milijonai, susižeriami be jokio vargo. 2 psl. >
KurVilius 2010-02-11 21:35
Sharkina kiek dar laikys ne jo vietoj?
seiminija 2010-02-11 18:12
su bankais ginčytis nereikia, su jais tai daryti beviltiška, nes jie galingesni.
aras 2010-02-08 22:07
bankai - "naslaiciai". gal paremkim juos, paskelbkim kokia akcija ?:)))))
valerijonas 2010-02-08 19:20
taigi broleliai dar paimkim is banku paskolas renovacijai busto , tai ne tik vaikai , bet ie...