Barackas Obama (AFP/Scanpix nuotr.)
Pirmadienį JAV prezidentas Barackas Obama išsiuntė Kongresui laišką su 2011 m. valstybės biudžeto pasiūlymais. Nors naujieji finansiniai metai prasidės tiktai spalio 1 d., jau dabar Baltieji rūmai pradeda ilgą svarstymo maratoną. B. Obamos administracija neslepia, kad, visuotinės krizės laikais rengiant dokumentą, buvo priimami „sunkūs sprendimai“. Kaip pareiškė Baltųjų rūmų komunikacijos vadovas Danielis Pfeifferis, „prezidentas mano, kad reikia sąžiningai pasirinkti, kokios programos buvo efektyvios, kokios ne, kokias reikia finansuoti, o kokias sumažinti arba visai jų atsisakyti“.
Biudžeto pyragas pjaustomas negailestingai
2011 finansiniais metais JAV administracija ketina išleisti rekordinę sumą – 3,8 trilijono dolerių. Jeigu ją paskirstytų po lygiai visiems maždaug 310 mln. amerikiečių, kiekvienam tektų po 12 300 dolerių. Per mėnesį tai būtų visai nedaug – apie 1000 dolerių kiekvienam. Tačiau apskritai tai rekordinis biudžeto dydis per visą JAV istoriją.
Savo pranešime „Dėl padėties šalyje“ sausio 27-ąją Amerikos vadovas daugiausia dėmesio skyrė ekonomikai. Jis iš anksto perspėjo Kongreso narius, kad pranešimas bus sutrumpintas ir beveik ištisai skirtas būdams, kaip išeiti iš krizės. B. Obama pažadėjo, kad kitų metų biudžetas bus labai apkarpytas, išskyrus svarbiausius gyvybinius valstybės prioritetus. Toks ryžtas atitinka gyventojų nuotaikas. Kaip skelbė Visuomenės nuomonės tyrimo centras PEW (Pew Research Center), 60 proc. amerikiečių mano, kad biudžeto deficito sumažinimas turi tapti svarbiausiu naujojo projekto akcentu.
Analitikai mano, kad dviejose srityse – sustabdyti per 10 proc. perkopusį ir vis dar augantį nedarbą ir sumažinti biudžeto deficitą, kuris pernai sudarė 1,42 trilijono dolerių, – prezidentui nieko nuveikti nepavyks. Praėjusią savaitę Senatas sutiko valstybės skolą padidinti iškart 1,9 trilijono dolerių – iki 14,3 trilijono, kad būtų išvengta defolto (defoltas – negalėjimas sumokėti palūkanų ar išmokų pagal pagrindines paskolos sutartis ar padengti paskolų pagal obligacijas ir paskolos lakštus ar pagal kitus įsipareigojimus).
Taigi, Baltieji rūmai griebėsi aštraus finansinio peilio: buvo atsisakyta arba apribota daugiau kaip 120 programų. Apskaičiuota, kad tai leis sutaupyti 20 mlrd. dolerių šiemet ir apie 250 mlrd. dolerių per ateinančius 10 metų. Sumažinęs daugelio žinybų išlaidas, B. Obama neliečia svarbiausių socialinių programų, pavyzdžiui, darbo vietų kūrimo: tam 2011 m. ketinama skirti 100 mlrd. dolerių. Prioritetine laikoma ir karinių išlaidų eilutė: Pentagonui prašoma 708 mlrd. dolerių (šiemet jo biudžetas – 660 mlrd., iš jų 130 mlrd. – operacijoms Afganistane ir Irake). Be to, Kongreso prašoma dar šiemet 30 tūkst. kareivių permetimui į Afganistaną nuo liepos mėnesio skirti 33 mlrd. dolerių. Nors Vašingtonas iš Irako savo kontingentą ruošiasi išvesti, analitikų nuomone, net ir tai padarius, biudžeto deficitas gali pasiekti 1,6 trilijono dolerių. 2 psl. >
Naujienos






















x 2010-02-04 10:49
menuly zmones negyvena, tad gali palaukti sitas reikalas. Prioritetas - pasirupinti savo tauta -...
A. 2010-02-04 10:19
Gerai daro, kad nešvaisto lėšų tokiu metu
eu ropietis 2010-02-04 09:52
JAV nenusisuka nuo Mėnulio. Nepilotuojamas Mėnulio tyrimo programas JAV vykdys ir toliau....
Nepatenkintas 2010-02-03 20:41
Amerika kaip visada, issiskyria savo poelgiais)