Naujienos
Garbingus užsienio svečius prezidentūra pasiryžusi nustebinti ir drąsiu meno kūriniu, tačiau Europos lyderių kol kas nesulaukta (ELTA nuotr.)
Prieš daugiau nei penkis mėnesius į prezidentūrą pakeliui užsukęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka – vis dar vienintelis iškilmingai sutiktas šalies vadovės svečias Lietuvoje. Galbūt savojo užsienio politikos kelio ieškanti prezidentė aukštų užsienio svečių tiesiog nesugeba pakviesti? O gal nežino ką kviesti? Kas kaltas: D. Grybauskaitės asmenybė, darbo stilius, prasti santykiai su diplomatais, blaškymasis ir improvizacijos užsienio politikoje?
„Balsas.lt“ pašnekovai svarsto, kodėl aukšti, įtakingi užsienio svečiai prezidentūroje, bent jau kol kas, − tikra retenybė.
Koją kiša diplomatai?
Nuomonę, kodėl Vakarų lyderiai vis dar aplenkia S. Daukanto aikštę Vilniuje, išsakė politologas Raimundas Lopata. Jis sutinka: jau septynis mėnesius šalį valdanti D. Grybauskaitė reikšmingų susitikimų išties dar neturėjo.
Vis dėlto, pasak pašnekovo, „dar yra laiko susitvarkyti“. Tačiau kaip vieną iš galimų problemų, jis įvardija nekokius prezidentės santykius su diplomatais. „Norint susitvarkyti, reikia pasitikėti komandomis. Kitaip tariant, profesionalais. Yra visas korpusas patyrusių diplomatų. Tačiau jis iššvaistytas į kairę ir į dešinę. Taip įžūliai iš jų tyčiotis tikrai nedera. Prezidentė turėtų konsoliduoti šį korpusą ir su juo išsiaiškinti, kokių tikslų siekiame ir kokia bus jų esmė“, – svarstė R. Lopata.
D. Grybauskaitės užsienio politikos patarėjų grupę jis vadina patyrusia ir mano, jog kol kas užsienio lyderių nesėkmingų kvietimų organizavimo problema – pati prezidentės asmenybė. „Galbūt eurokomisaro postas jai neleido matyti visos didžiosios politikos apimties“, – klausia R. Lopata.
Galutinis tikslas – nepaaiškintas?
Vilniaus universiteto profesorius siūlo prisiminti ištrauką iš prezidentės inauguracinės kalbos: „Užsienio politikos prioritetas buvo ir išliks geri santykiai su kaimynais. Bet sureguliuokime užsienio politikos švytuoklę: tegul tvirtas ir nuoseklus Lietuvos interesų gynimas išstums tik įsivaizduojamą šalies lyderystę euroatlantinėje erdvėje”.
Pasak R. Lopatos, prezidentė iki šiol taip ir nepaaiškino galutinio savo užsienio politikos tikslo. „Kadangi iki šiol nepaaiškinta, kas tai yra, laukiame, kol tai bus patvirtinta praktiniais darbais“, − samprotavo politologas, − Tad visi ir laukia intensyvesnių prezidentės aukšto lygio susitikimų. Jie tarsi leistų jau toliau interpretuoti, kas tai yra“.
Siūlo nesureikšminti
„Apskritai, gal nereikėtų labai sureikšminti tų vizitų. Lietuva sėkmingą užsienio politiką gali vykdyti ir be jų. Juk užsienio politika gali būti prasta net jei Vilnių užtvindo garbingi svečiai“, – tokią nuomonę išsakė politologas Kęstutis Girnius, tačiau pripažino, jog vizitų, kuriuos galėtume pavadinti išties ypatingais, bent jau kol kas, - nėra.
„Jei D. Grybauskaitei vis dėlto pavyktų susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama, – tai jau būtų šis tas reikšminga“, – K. Girnius taip pat priminė, kad dar vyksta ir daug mažų kelionių, vizitų, susitikimų, kitaip vadinamų tiesiog rutininiais – Lietuva juk Europos Sąjungos narė. 2 psl. >
kablys 2010-02-09 20:57
gal lopatologai ir jiems prijaučiantys įvardins ,pagal kokius kriterijus svečius skirsto į...
to lopeta 2010-02-09 18:08
O kam jų čia labai ir reikia? Vyrai pas vyrus važiuoja šnapso gerti ir mergas pavaikyti....
Neuras Budinas 2010-02-09 00:25
Ir apskritai Lietuvos interesus užsienyje galėtų atstovauti Rusija.
Sklavinas Antui 2010-02-09 00:23
Je. Ir apskritai na(pip) reikia panaikinti visas Lietuvos ambasadas užsienyje, ir nėr čia ko...