Naujienos
Jerome David Salinger
Sausio 27 dieną mirė 91 metų literatūros legenda Džeromas Deividas Selindžeris (Jerome David Salinger). Apie jį beveik nėra jokių prisiminimų. Kitaip tariant, neteko girdėti jokių kvailų anekdotų apie svaidymąsi gėrimais, apie antros eilės pusbrolius, kurie kažkada stovėjo šalia jo prie ruletės stalo, nėra jokių paparacų nuotraukų, kuriose jis spokso į kokią žvaigždutę Malibu. Savo gerbėjams jis buvo kone šventasis, toks viso, kas žiauru ir vulgaru, priešas, praktikavęs dzenbudizmą.
Skirtingai nei Hemingvėjus, Ficdžeraldas ar Keruakas, Selindžeris buvo tik žinomas, tačiau labai uždaras, nemėgstantis viešumos, daugiau kaip 50 metų gyvenęs kaip atsiskyrėlis.
Dar tada, kai jis rašė - jo paskutinis apsakymas “New Yorker” leidinyje pasirodė 1965 metais - Selindžeris atstovavo savotiškam kultui, buvo laikomas pusdieviu. Jo paslaptingumą ir charizmą skleidė rašytojo kūriniai, o ne jo asmenybė. Vis dėlto, buvo laikai, kai berniukai svajojo būti Selindžeriais. Daugelis tapatinosi su jo romano “Rugiuose prie bedugnės” (1951 m.) herojumi Holdenu Kolfildu.
Selindžeris buvo laikomas vyruku, kuris per visą vakarėlį tyliai stovi kampe, o namo išeina su gražiausia mergina.
Duktė išklojo tėvo nuodėmes
Pasitraukęs iš viešo gyvenimo į savo tvirtovę Korniše, esančiame Naujajame Hampšire, rašytojas pasijuto išduotas artimųjų. Jo 44 metų dukra Pegė (Margareta) parašė memuarus, kuriuose jos tėvas piešiamas kaip itin nemalonus ekscentrikas. Knygai pasirodžius Pegės tėvas ir brolis su ja liovėsi kalbėtis, o ji turi sergėtis visokių persekiotojų, kuriems romanas “Rugiuose prie bedugnės” turbūt atstoja Bibliją, išpuolių. Juk kadaise vienas tokių fanatikų Markas Deividas Čepmenas (Mark David Chapman) nušovė Džoną Lenoną (John Lennon).
Piktinosi ne vien visokie keistuoliai. Kai kurie anglų kalbos dėstytojai iš JAV universitetų bei laikraščių žurnalistai taip pat buvo nepatenkinti Margaretos Selindžer memuarų knyga “Sapnų gaudyklė” (“Dream Catcher”), kurioje ji pasakoja apie savo vaikystę šalia garsiojo tėvo. Vienas apžvalgininkas net pareiškė, kad ji turėtų patekti į pragarą, skirtą neištikimiems vaikams, kurie bando pasipelnyti iš savo tėvų šlovės.
Pegė nieko nesigaili. Jai Dž.Selindžeris - ne literatūros dievas, o labai jau žemiškas tėvas, kuris visai nepaisė savo vaikų, galvodamas vien apie savo kūrybą, sunkiai apčiuopiamus tikėjimus ir paaugles mergaites.
Vietoj pagalbos - žurnalas
Pegės mama Klerė Duglas (Claire Douglas) buvo taip pat tik 16-os, kai susipažino su 31 metų rašytoju iš Niujorko. Pegė prisimena, kaip jai teko mokytis ne viename internate ir dėl to turėjo asmenybės problemų. Ji gėrė, augo neprižiūrima, patyrė keletą sąmonės aptemimų, kai prisiimdavo skirtingas asmenybes, ją kamavo sekinančios ligos. Kartą, kai paskambino tėvui norėdama paprašyti pagalbos, jis jai išsiuntė vieno žurnalo, kurį leido kažkokia krikščioniška organizacija, prenumeratą. Tuo metu tai buvo jo tikybos guru, kurie mokė, kad liga yra tik iliuzija. 2 psl. >
Justina 2010-02-09 00:37
kiti per daug vaidina izymiais, patys issisoka kaip galedami
seiminija 2010-02-08 14:34
dar vienas įrodymas - nenori, kad apie tave daug informacijos pasklistų ir nepasklis