2012 metų belaukiant - Veros Kryžanovskajos-Ročester pranašystės 21

Vera Kryžanovskaja-Ročester, Pranašystės, Pasaulio Pabaiga

21	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

Vera Kryžanovskaja-Ročester.

 

Kol pasaulis įtemptai laukia 2012-ųjų, trumpam pamirškime majus ir jų pranašystes. Pabandykime pažiūrėti, ar buvo žmonių, kuriuos pelnytai galėtume vadinti aiškiaregiais. Apie Nostradamą žinome visi, daugeliui girdėtos dar kelios pavardės, tačiau viena moteris šiuo metu yra nepelnytai pamiršta.

Kas buvo V. Kryžanovskaja-Ročester?

Tai - Vera Kryžanovskaja-Ročester (pagal vyrą - Semionova; slapyvardžiai - Rochester, Rochester W. I.), gimusi 1857 metų birželio 2 (14) dieną Varšuvoje ir mirusi 1924 metų gruodžio 29 d. Taline. Nors ši moteris gyveno palyginti neilgai - 67 metus, ji sugebėjo parašyti tokių dalykų, kurie kelia nuostabą jau visą šimtą metų.

Veros tėvas, artilerijos generolas majoras Ivanas Antonovičius Kryžanovskis buvo kilęs iš senos, kilmingos giminės Rusijos Tambovo gubernijoje, motina - iš vaistininko šeimos.

V. Kryžanovskaja nuo vaikystės buvo ligota ir pati nuoširdžiai tikėjo, kad paslaptingos kosminės jėgos apsaugos ją nuo blogio ir ligų. Po tėvo mirties 1871-1877 metais V. Kryžanovskaja mokėsi Peterburge, tačiau mokslus dėl prastos sveikatos metė ir 1880-1900 metais gyveno Vakarų Europoje.

Nuo vaikystės Vera domėjosi senovės istorija ir okultizmu, dalyvaudavo spiritizmo seansuose kaip mediumė (tarpininkė tarp žmonių ir kito pasaulio). V. Kryžanovskajos vyru tapo žinomas to meto spiritistas S. V. Semionovas. V. Kryžanovskaja rašė prancūziškai ir rusiškai.

Po revoliucijos ji emigravo į  Estiją, kur dvejus metus dirbo medžio perdirbimo fabrike. Fizinis darbas pakirto šešiasdešimt septynerių metų moters sveikatą ir ji mirė skurde.

Amžininkai, pastebėję, jog visą  gyvenimą buvusi silpnos sveikatos, Vera atgydavo, kai patirdavo transą ir jo metu daug rašydavo. Yra žinoma, kad V. Kryžanovskaja buvo susipažinusi su Jelenos Blavatskajos teosofija, kurioje teigiama, kad Žemėje gyvena iš kosmoso atkeliavę Mokytojai, padedantys mums, įspėjantys, bendraujantys su jautresniais žmonėmis ir perduodantys savo mokymą. Jo esmė - būti geru žmogumi, nekenti kitiems ir Žemei. Šios idėjos atsispindėjo ir V. Kryžanovskajos kūriniuose.

M. Gorkis: "Cic!"

Įdomu, kad romanuose apie Egiptą (pvz., "Karalienė Chatasu", 1894) V. Kryžanovskaja parodė gilias žinias apie Egiptą, tai gyrė ir to meto literatūros kritikai. Prancūzijos Mokslų akademija už romaną "Geležinis senovės Egipto kancleris" (1899) suteikė jai Prancūzijos akademijos karininkės titulą, o 1907 metais Rusijos Akademija ne menkiau įvertino ir jos romaną "Čekijos šviesuliai" (1903). Vis dėlto ją traukė per dantį visi, kas tik netingėjo, o labiausiai – Maksimas Gorkis, 1899 m. vasario 26 d. straipsnyje „Vankų literatūra“ (laikraštyje „Nižegorodskij listok“) sudirbęs į miltus Ročester romanus, kuriuos, pasak jo, galinti skaityti tik abejinga visuomenė. 2 psl. >