Naujienos
V. Kopūsto / ELTA nuotr.
Dažniausiai kalbos apie biurokratizmo mažinimą virsta siūlymais mažinti tarnautojų skaičių. Žurnalistams ir visuomenei besidomintiems Saulėlydžio klausimais labiausiai rūpi kiek tarnautojų atleista, kokios jų algos. Ypač rūpi ir priedai. Valdymo tikslų požiūriu šie klausimai yra antraeiliai.
Įsivaizduokime, kad „zaporožiečių“ gamykloje pradeda dirbti naujas vadovas, kurio uždavinys yra šį pirkėjui nekeliantį pasitikėjimo gaminį paversti antruoju „mersedesu“. Jis nutaria atleisti pusę darbuotojų arba jiems sumažinti atlyginimus... Ar nuo to pagerės gaminio kokybė? Akivaizdu, kad kokybei pagerinti reikės keisti prastus projektuotojus geresniais, pasenusius įrenginius modernesniais, o darbuotojus išmokyti jais dirbti. Taip pat reikės kitokio procesų ir kokybės valdymo, kitokio personalo, kitokios rinkodaros, pakelti darbo kultūrą, kokybės valdymą ir t.t.
Viešajame administravime taip pat turime susitelkti į kitokius tikslus, jeigu siekiame gilesnių valstybės valdymo pokyčių. Turime nustoti kreipti dėmesį į mažai reikšmingus dalykus, dėl jų nervintis ir diskutuoti visuomenėje. Taip sunaudojama daug energijos kol galiausiai paaiškėja, kad atleidus valdininkų ir nukirpus jiems atlyginimus – niekas iš esmės nepasikeitė: „zaporožietis“ niekuo nepagerėjo!
Svarbu ne procesas, o rezultatas
Statybininkas labai stengėsi sumūryti tvirtą sieną, bet ji nuvirto... Ką mes įvertinsime? Pastangas ar rezultatą?
Taip yra privačiame gyvenime, versle ir viešajame sektoriuje. Tačiau viešasis sektorius kaip tik visu šimtu procentų yra orientuotas į procesą. Valdininkai vykdo reglamentuotas procedūras, net jei jos neracionaliai švaisto lėšas, stumia verslą į akligatvį arba kuria perteklines kliūtis piliečiui. Niekas negali papriekaištauti, nes viskas teisėta. Žmogus yra niekas.
Reglamentas yra viskas!
Orientavimasis į popierizmą, aklas vadovavimasis jais, absurdiškas siekis suspausti pasaulį į reglamentus ir yra biurokratizmas. Būtent reglamentaristinė arba biurokratinė yra mūsų viešojo valdymo kultūra. Todėl pagerinimų taikiniu turi tapti kultūra.
Dabartinė viešojo administravimo sistema tiesiog verčia kreipti dėmesį į darbuotojų skaičių ir panašius kriterijus, nes valstybė skiria lėšas ne rezultatui, tačiau procesui. Atskirai darbuotojų atlyginimams, patalpų išlaikymui, kanceliarinėms išlaidoms ir t.t. Taip neskatinamas iniciatyvumas ir ekonomiškumas. Įstaiga padidins tarnautojų skaičių - gaus papildomai lėšų atlyginimams, turės daugiau patalpų - gaus daugiau lėšų jų išlaikymui. Biurokratinis valdymas kaip taisyklė serga „gruodžio karštlige“: gruodžio mėnesį yra beatodairiškai naudojamos likusios metų lėšos, kad nebūtų sumažinti kitų metų asignavimai.
Taigi biurokratinis valdymas yra orientuotas tik į „įeigą“ – kaip gauti daugiau etatų, materialinio turto, finansų. O orientuotis į „išeigą“ – ekonomišką svarbių rezultatų pasiekimą yra sunkiai įkandama problema. Jei valstybės tarnautojas griežtai laikėsi reglamentų, nors rezultatas gavosi prastas – jis yra teisus. Biurokratiškai suprantamos administracinės teisės požiūriu nereglamentuota problema paprasčiausiai neegzistuoja. Todėl šiame dinamiškame pasaulyje biurokratinis valdymas nebepajėgia valdyti, nes reglamentai vis labiau atsilieka nuo gyvenimo. 2 psl. >
jo jo 2010-02-09 00:09
Kalbek nekalbejas nieko nebus. Sedi valdzioja ponai, kuriems rupi tik nuosavi reikaliukai, o...
D 2010-02-08 19:03
Na p.Masiulis teisus. Kalbėti šia linkme reikia ir būtent apie tai, o ne apie etatų...
Klausimas 2010-02-08 12:53
O kokiu Kestuti jumi rezultatu reikia (ant balto popieriaus ar ant juodo) ? Seniai sistemos yra...